Specialiai Helovino proga: kaip kuriami kaulų lūžių specialieji efektai kine?
Ar kada pagalvojote apie tai, kaip kuriami krūpčioti ar šlykštėtis verčiantys garsai siaubo filmams? Specialiai Helovino proga specialiųjų efektų paslaptis atskleidžia pirmosios lietuviškos siaubo dramos „Rūsys“ kūrėjai.
Buvo laikai, kai dalis išties žiaurių siaubo filmų scenų, ypač susijusių su gyvūnais, buvo iš tikrųjų filmuojamos. Natūralu, kad visuomenė prieš tai sukilo.
„Šiuolaikiniame siaubo žanre specialieji efektai dažniausiai kuriami jau viską nufilmavus – garso arba grafikos studijose. Su skaitytojais dalijamės trumpa garso efektų pamokėle: peržiūrėję vaizdo įrašą jie pamatys, kaip siaubo filmuose sukuriamas kaulų lūžinėjimo įspūdis“, – pasakoja „Rūsio“ prodiuseris Almantas Dulkys.
Pamatykite, kaip visiškai nekalta pirštų pramankštinimo scena virsta makabrišku vaizdiniu.
„Klipe minimas „folinimas“ yra puikiai garso dizainerių žinomas terminas, reiškiantis, kad viena ar kita filmo scena yra dirbtinai užgarsinama. Sąvoka kilo iš šią technologiją išradusio garso dizainerio Jacko Donovano Foley pavardės. Kitaip sakant, tai yra sinchroninių triukšmų įrašymas. Pavyzdžiui, vandenį skrodžiančios kulkos garsas yra popieriaus lapo plėšimas perpus. Kaulų lūžiai ir įvairios kūno anomalijos kine yra iliustruojamos įvairių daržovių – kopūstų, salierų, morkų – lūžimo garsais“, – sako A. Dulkys.
Garso efektai siaubo dramai „Rūsys“ buvo kuriami beveik tris mėnesius. Filmo kūrėjai daužė pianiną, skaldė butelius, traškino krūvas skirtingų daržovių. O kur dar automobilio važiavimai, atmosferos triukšmai ir aktorių aimanos!