Specialistas: „Įveikti sezoninę depresiją padės mankšta“
Tamsųjį metų laiką daugelis išgyvename labai sunkiai. Kai stinga šviesos, natūraliai norime daugiau miegoti, gausiau ir saldžiau valgyti. Blogiau, kai dėl šviesos trūkumo susergama sezonine depresija. Kaip išgyventi tamsųjį metų laiką?
Psichologė, depresijos gydymo centro įkūrėja Aušra Mockuvienė teigia, kad sezoninė depresija gana dažnas reiškinys mūsų šalyje. Ši depresijos forma 90 proc. ja sergančiųjų prasideda rudenį arba žiemą ir pasibaigia pavasarį.
Sezoninė depresija gana dažnas reiškinys mūsų šalyje. Ši depresijos forma 90 proc. ja sergančiųjų prasideda rudenį arba žiemą ir pasibaigia pavasarį.
Ji yra tiesiogiai susijusi su šviesos trūkumu. Kai atsiranda daugiau šviesos, žmogaus būklė pagerėja.
A. Mockuvienė teigia, kad šviesa reguliuoja net 75 proc. žmogaus funkcijų ir suteikia smegenims energijos. Specialistė sako, kad tyrimai, kaip šviesa veikia žmones, atliekami nuo seniausių laikų. Laikui bėgant buvo atrasta, kad šviesos terapija gali padėti esant odos problemų, miego sutrikimų. 1903 metais gydymo šviesa istoriją pakeitė danų fizioterapeutas N. Finsenas, kuris ir tapo šiuolaikinės šviesos terapijos kūrėju. Už darbus, įrodančius šviesos poveikį žmogaus organizmui, jam buvo paskirta Nobelio premija. O apie šviesos poveikį žmogaus psichinei sveikatai 1980 m. pirmasis prakalbo JAV psichiatras A. J. Lewis. Jo dėka visame pasaulyje, ypač tose šalyse, kurioms būdingas tamsusis periodas, pradėta kalbėti apie neigiamą tamsos įtaką žmogaus psichikai. Atsirado terminas sezoninė depresija.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutė: „Jei užpuolė rudeninis liūdesys, užteks arbatos, vilnonių kojinių ir geros draugijos“
Dažniau užklumpa moteris
Kaip pasireiškia ši depresija? Žmogų užvaldo prasta nuotaika, sumažėja fizinis aktyvumas, energijos kiekis, nebedžiugina tie dalykai, kurie anksčiau kėlė džiaugsmą, pasireiškia nuovargis, abejingumas, nepasitikėjimas savimi, dingsta seksualinis potraukis, sutrinka miegas. Stingant šviesos norisi daugiau energijos gauti tučtuojau, todėl vartojama daugiau paprastųjų angliavandenių, geriama daugiau kavos. Sezoninė depresijos forma neretai žmones užklumpa nuo paauglystės ir gali tęstis visą gyvenimą. Beje, moterys dažniau kenčia nuo šio sezoninio efektinio sutrikimo nei vyrai. Ir tai nepriklauso nuo to, gyvenama mieste ar kaime.
Šviesa ir cirkadiniai ritmai
Žiemą, kad gautume pakankamai šviesos, dieną lauke turėtume būti apie 2–3 val.
Psichologė teigia, kad šviesoje ne tik geriau suvokiame pasaulį, bet ji suteikia smegenims energijos, reguliuoja jų veiklą. Šviesa turi įtakos cirkadiniams ritmams. Tai laiko ciklai, kuriems paklūsta visi gyvi organizmai. Mūsų organizmas veikia ritmiškai. Nors skirtingų žmonių biologiniai laikrodžiai veikia skirtingai – jūs galite būti pelėda, o jūsų vyras vyturys, – visgi egzistuoja bendrosios tendencijos, pavyzdžiui, dirbti ir mokytis geriau ryte ir dieną nei vakare, sparčiausiai skaičiuojame apie 17 val.
Mūsų akyse yra specialūs receptoriai, kurie perduoda smegenims informaciją, kiek per dieną gavome šviesos. Kai ryte saulės ir šviesos nėra, sutrinka natūralūs ritmai, nes tamsoje neišsiskiria tam tikros organizmo medžiagos. Ciklus sureguliuoja šviesa. Kiekvieną dieną mums būtinai reikia apie pusvalandžio ryškios šviesos. Žiemą, kad gautume pakankamai šviesos, dieną lauke turėtume būti apie 2–3 val. Kai organizmas šviesos negauna, visiškai išsiderina mūsų biologinis laikrodis.
Pagalbos būdai
Ką daryti, kad nesutriktų natūralus biologinis ritmas? Viena iš išeičių – naudotis šviesos terapija. Šviesos terapijos kambarių yra įvairiose gydymo ir sveikatinimo įstaigose. Tiesa, ne visada patogu juose reguliariai lankytis. Patogesnis variantas – įsigyti medicininės paskirties šviesos terapijos lempą arba šviesos terapijos akinius, kuriuos galima nešiotis su savimi ir naudoti patogioje vietoje reikiamu laiku. Pusvalandį per dieną praleidus specialios lempos šviesoje gausime gerą dozę ryškios, kasdien mums taip reikalingos šviesos. Tiesa, kai kurios lempos – silpnesnio poveikio, tad prie jų reikėtų pasėdėti 2 val. per dieną. Naudojantis šviesos terapijos akiniais galima pasirinkti kelis šviesos lygius. Laikas pasirenkamas individualiai. Tokie akiniai suteikia reikalingą dienos šviesos normą, didina mūsų budrumą, padeda sureguliuoti kūno bioritmus.
Tyrimų duomenimis, šviesos terapijos efektyvumas – apie 50 proc., o antidepresantų veiksmingumas yra 20–30 proc.
Tyrimų duomenimis, šviesos terapijos efektyvumas – apie 50 proc., o antidepresantų veiksmingumas yra 20–30 proc. Žinoma, ne visus žmones šviesos terapija veikia vienodai – vieni efektą pajunta labai greitai, kiti jo taip stipriai nejaučia. Visgi testų rezultatai rodo, kad daugeliu atvejų po 2 savaičių šviesos terapijos, sezoninio efektinio sutrikimo simptomų sumažėja. Šviesos terapija tinka gydyti ne tik sezoninę, bet ir kitas depresijos formas.
Daugeliui žmonių tamsiuoju metų laiku tinka bent kelias savaites praleisti šiltuose kraštuose, kur yra daug saulės. Gavę didelę dozę šviesos kurį laiką, jau grįžę namo, jie jaučiasi puikiai.
Vietoj antidepresantų – sportas
Antanas Mockus
Depresijos gydymo centro įkūrėjas, psichologas
Patarčiau nenumoti ranka į savo savijautą šiuo metų laiku, galvojant, jog panašiai jaučiasi ir kiti žmonės. Ilgą laiką gyvenant slogios būsenos ir nieko nedarant būklė gali blogėti. Deja, žmonės dažnai yra linkę prisitaikyti prie kančios. Nemažai yra ir vartojančių vaistus, tačiau medikamentinis gydymas ligos neišgydo, o tik pašalina simptomus. Be to, vaistai pacientams siūlomi pernelyg greitai. Amerikiečių mokslininkai įrodė, kad, sergant lengva bei vidutine depresijos forma, veiksmingesnis – ne medikamentinis, bet kompleksinis gydymas taikant kelis skirtingus gydymo metodus. Amerikietis dr. Steve‘as Ilardis sukūrė programą, padedančią gydyti šiam laikmečiui būdingą depresiją. Amerikiečio sukurta programa, taikant kelis metodus, yra ypač veiksminga gydant tiek streso sukeltą, tiek sezoninę depresiją. Vienas iš metodų – daugiau mankštintis. Prieš keletą metų Amerikoje atliktas tyrimas parodė, kad mankšta gali būti pagrindinis ginklas prieš depresiją. Aktyvus judėjimas gali būti toks pat efektyvus kaip antidepresantai. Net ramios sporto šakos padeda įveikti stresą. Be to, daugiau mankštinantis didėja ir pasitikėjimas savimi. Įrodyta, kad sportuojantys žmonės jaučia labiau kontroliuojantys savo gyvenimą, jie rečiau patiria bejėgiškumo jausmą, kuris yra vienas iš depresijos požymių.
TAIP PAT SKAITYKITE: Nenorite lankytis psichologo kabinete? Griebkite knygą!