Specialistų patarimai tėveliams: koks turėtų būti pirmasis vaiko kompiuteris

Technologijos pamažu įsiveržė į kiekvieno mūsų gyvenimus. Vis jaunesni vaikai prašo net ne mobiliųjų, o išmaniųjų telefonų, vis daugiau jie supranta apie kompiuterius, greitai perpranta kaip naudotis planšetėmis ir kitais prietaisais. Todėl neretai tėvams kyla klausimas: nuo kada mažoji atžala jau gali džiaugtis savo kompiuteriu? Ir koks kompiuteris tai turėtų būti?

Kol vaikai auga, jiems leidžiama naudotis tėvų kompiuteriais: jais atlikti užduotis, pažaisti. Pradėjus eiti į mokyklą, kompiuteris pradedamas naudoti informacijos paieškai, namų darbams atlikti. Asmeninio kompiuterio vaikui turėtų prireikti tik vidurinėje mokykloje, kai užduočių padaugėja ir pradedamas daugiau lavinti vaiko individualumas. Tačiau tam tikrais atvejais tėvai nusprendžia vaikus su kompiuteriais supažindinti anksčiau: pirmiausia sukuriamas atskiras vartotojas šeimos kompiuteryje, vėliau nuperkamas ir nuosavas, vien vaikui priklausantis kompiuteris.

Dauguma tėvų sutaria, kad vaikui optimaliausias variantas yra nešiojamasis kompiuteris. Nors jie gali lengviau sulūžti negu staliniai kompiuteriai, nešiojamų kompiuterių išskirtinis privalumas – mobilumas: vaikas gali ruošti namų darbus šalia tėvų, nesvarbu, ar jie būtų virtuvėje, svetainėje, ar visai kitame kambaryje. Anot „Fortako“ specialistų, pirmasis vaiko kompiuteris turėtų būti su „Intel Core i3“ procesoriumi, 4 GB operatyvine atmintimi ir ne mažiau kaip 128 GB talpos kietuoju SSD disku. Jei vaikas bus skatinamas žaisti įvairius žaidimus (kai kuriose mokyklose jie naudojami kaip mokymo priemonė), kompiuteryje taip pat turėtų būti integruota vaizdo plokštė. Jei jau turite tokį ir norite jį atiduoti savo vaikui, kompiuteris turėtų būti gamykliškai atnaujintas, kad jame galėtų veikti naujos programos.

Nežinote, kokios programos turėtų būti įrašytos pirmajame kompiuteryje? Pasitarkite su vaiko mokytojais. Jie galės papasakoti apie mokykloje vykdomas programas ir kokių kompiuterinių įrankių vaikui prireiks siekiant atlikti tam tikras užduotis. Pasiteiraukite ir apie naudojamas operacines sistemas:

• „Windows“ operacinė sistema naudojama dažniausiai.
• „Mac“ operacinė sistema būna tik „Apple“ kompiuteriuose, šie kompiuteriai ganėtinai brangūs: nepatartina pirkti tokio kompiuterio vaikui, kuris dar tik susipažįsta su kompiuterijos pasauliu. Toks variantas galimas, tik jei kompiuteris perduodamas vaikui jau naudotas, priklausęs, pavyzdžiui, tėvams.
• „Linux“ ganėtinai retas variantas dėl programos nepopuliarumo. Paprastai nupirkus kompiuterį su „Linux“ operacine sistema vis tiek įdiegiama „Windows“. Ši ir populiaresnė, ir patogesnė.
• „Chrome“ OS labai ribos naudojimąsi kompiuteriu: bus tik pagrindinės funkcijos, dauguma žaidimų neveiks.

Naujas kompiuteris – tai nauja patirtis vaikui, dar ne visai atrastas „pasaulis“, su kuriuo jis turi susipažinti, išmokti jį valdyti. Naujas kompiuteris lemia ir tam tikras rizikas. Įvairios programos, internetu pasiekiamas turinys gali kenkti vaikams, atsiranda dar viena nesaugi erdvė patyčioms. Tėvams atsiranda dar vienas rūpestis – jie turi užtikrinti, kad kompiuteris bus naudojamas pagal paskirtį (mokslams ir žaidimams) ir nekenks vaiko raidai. Būtent todėl patariama kompiuterio administravimą pasilikti tėvams: tai nustačius, vaikai negalės įdiegti programų be tėvų leidimo. Be to, norint apsaugoti vaikus nuo netinkamo turinio, kompiuteryje turėtų būti įdiegta programa, neleidžianti patekti į tam tikras svetaines. Žinoma, diegiant tam tikrus draudimus, svarbu vaikams paaiškinti, kodėl jie yra, kodėl to reikia. Vaikas turi visa tai suprasti ir pasitikėti tėvais. Visgi jam augant apribojimus reikėtų po truputį mažinti, kad jie išmoktų patys atsakyti už savo veiksmus naudojantis kompiuteriu.

Vaikiškas kompiuteris bus naudojamas 3–4 metus, todėl nesirinkite pigiausio varianto, kurį greitai prireiks atnaujinti. Tačiau pirmasis kompiuteris neturėtų būti ir pats galingiausias, naujausias: juk jis bus naudojamas viso labo mokyklos užduotims atlikti ir žaidimams. Nupirkus kompiuterį, tėvų darbas nesibaigia, tiesą sakant, prasideda kitas etapas: reikia padėti vaikui tapti individualiam, išmokyti jį rūpintis savo nuosavybe ir kartu atsakingai valdyti laiką, skiriamą mokslams ir žaidimams.