Buvo rožinių sportbačių laikotarpis, vėliau – spalvotų ir smagių „New Balance“, baltų „Adidas Stan Smith“ ir „Originals“, sidabrinių-auksinių; su kailiukais, espadrilių padais, kutais, „brilikais“ ir kaspinais – visi „athleisure“ tendencijos keliai ir klystkeliai avalynės teritorijoje.
Bet dabar – stop. Pamirškite dekorą ir detales, lengvumą ir patogumą. Manėte, birkenstokai ar „Teva“ basutės yra pabaisos? Pff. Mados didmiesčių gatvės pamaivos savo grakščias pedikiūrines pėdas entuziastingai bruka į gremėzdiškus sportbačius, kurių idėjinis vadas – kas daugiau – Demna Gvasalia, „Balenciaga“ ir „Vetements“ dizaineris. Jo siūloma sovietinio gatvės stiliaus estetika šiuolaikinės mados kontekste yra patraukli, net egzotiška. Negana to – ji tampa naujuoju prancūzišku stiliumi.
Bjaurioji estetika yra lygiavertė įprastos „gražios“ estetikos partnerė. Kai persivalgome nors ir egzotiškiausio maisto, užsimanome ryžių be druskos. Kai išnaudojame grožio resursus, persisotiname tiek, kad prieiname gero skonio pakraščius (stikliniais karoliukais, perlais išpuošti atlasiniai sportbačiai – vienas iš pavyzdžių), imame ieškoti alternatyvų iš priešingos fronto pusės – minimalizmo, natūralumo, normcore ir... bjaurumo. Pastarasis yra net stimuliuojantis ir išlaisvinantis savo komfortabilumu: kai mada kaltinama nesveikais grožio standartais, prašom – bjauriajai estetikai nėra ribų. Pėdos nesikankina 13 cm aukščio „Louboutin“ aukštakulniuose – vietoj jų – ortopediniai kvazimonstrai, bet užtat patogūs, sveiki ir, dievaž, praktiški.
Su atlaso suknia? Žinoma. Prie tvido kostiumo – dar ir kaip. Jų privalumas yra tas, kad, jei atliekami 800 eurų (už panašiai tiek įsigysite „Balenciaga“ sportbačius) neplėšo piniginės, sueis bet kokie generic, no name sportbačiai – kuo baisesni, tuo geriau, pageidautina iš vyriškos avalynės skyriaus. Lietuviškam orui, ypač tirpstant sniegui, geresnio varianto ir nesugalvosi – daugiau jokių druskų sugadintų aulinių. Ironizuoju, bet nelabai.
Nesigilinant per daug į tendencijos psichologiją, nesunku įžiūrėti, kad baisiabačiai atėjo tiesiai iš – dabar labai aktualaus – dešimtojo dešimtmečio gatvės stiliaus ir buitinių serialų, kuriuose herojus, madai indiferentiškas „tėtis“, avi būtent tokius – nenusakomus, beformius, bjaurius sportbačius, šalia kurių konversai atrodo kaip kurpaitės. Šiuolaikinėje madoje baisiabačiai ir gavo „tėčio sportbačių“ vardą.
Iš gatvės pamaivų stiliaus galime numanyti, kad juos derinti taisyklių nėra, tačiau iš kiek žemiškesnės pozicijos sprendžiu, kad šie batai labiausiai tiks su kelnėmis – apsmukusiomis ar atidengiančiomis kulkšnis (grakštumo blyksnis) bei su asimetriškais midi ilgiais.
