Sportininkas Mindaugas Baltuška: „Nevaikščiojimas – ne pasaulio pabaiga“
Šiomis dienomis pasaulis gyvena vien sensacijomis, politiniais suklupimais ar smurto proveržiais. Mąstant apie pastarąjį faktorių, neretai nelaimės įvyksta būtent dėl nepasitikėjimo savimi. Tačiau ar jausmas, kuris skatina elgtis neigiamai, yra tinkamas ir neišgyvendinamas? Buvęs parkūrininkas Mindaugas Baltuška teigia, kad tikrai ne.
Kai energija liejasi per kraštus, kai noras sportuoti kasdien neleidžia užmigti, atrodo, kad niekas pasaulyje tavęs negali sustabdyti. Vis dėlto gyvenimas nenuspėjamas - jis kelius sudėlioja netikėtai. Mindaugo kelias parkūre, kuriame jis įžvelgė daug perspektyvų, baigėsi dėl nelemto įvykio treniruočių metu, kai šokinėdamas netinkamai nusileido ant galvos. Šis nusileidimas buvo lemtingas – suparalyžiavo kojas.
Tačiau, kaip teigia pats Mindaugas, tai jam netapo pasaulio pabaiga. „Na ne, trauma manęs niekaip nepakeitė. Tik stuburas lūžo, o ne galva skilo, - pavydėtinu pozityvumu kalba vyras. – Žinoma, buvo liūdna, buvo baisu. Tačiau manau, kad tai truko maždaug tris dienas, o po to viskas ėjo tik geryn.“
Buvusiu sportininku Mindaugo vadinti tikrai negalima. Nors ir patyrė stuburo traumą, kuri jį pasodino į neįgaliojo vežimėlį, M.Baltuška nepalūžo ir nusprendė dalyvauti sportinių vežimėlių lenktynėse, kurios taip pat pareikalauja jėgų ir ištvermės: „Nevaikščiojimas – ne pasaulio pabaiga. Sveikata nėra kažkokia dovana, ją turi puoselėti. Mano motyvacija yra paprasta: aš tiesiog noriu būti sveikas ir stiprus. Sportas – mano pasitikėjimas savimi.“
„Tokio recepto kaip imi ir pasitiki – nėra. Žvelgiant nuo pradžių, nuo mokyklos suolo, o tiksliau nuo pirmos klasės, tave vertina už tai, kaip tu atlieki užduotį, kuriai tave moko mokytojai. Vertinimas pažymiais, be abejo geriausiai parodo rezultatą. Noriu pasakyti, kad tau gali pasakyti ką daryti ir tu darai, - samprotauja M.Baltuška. – Atsiranda tarsi robotizmas. Pasitikėjimui savimi nėra recepto. Požiūrio keitimas yra darbas. Tik tokiu būdu gali daryti pokytį. Tai nėra lengva. Iš vykdančio užduotis turi išmokti ir pats jas kurti.“
Mindaugo teigimu, užsiimant saviugda, siekiant kuo didesnio pasitikėjimo savimi svarbiausia yra tinkamai išsikeltos užduotys. „Ką bedarytum gyvenime, visur yra pasirinkimai ir užduotys. Yra užduotis – mes ją vykdome, - teigia buvęs parkūrininkas. – Jei išsikeli per didelius ir neteisingus tikslus, automatiškai save užprogramuoji nusivylimui. Tikslus turi keltis tokius, kokius gebėsi įgyvendinti. Net neabejoju, kad galutiniame rezultate tai atneš daugiau teigiamų emocijų ir, žinoma, pasitikėjimo.“
Kalbant apie pasitikėjimą savimi į galvą iš karto lenda mintys apie smurto protrūkius, įvairius kraštutinumus įgyvendinančius asmenis. Kodėl jie taip elgiasi? Ar gali viena iš priežasčių būti būtent nepasitikėjimas savi? M.Baltuška mano, kad taip: „Žinoma. Viskas, kas išlenda negatyvaus ar teigiamo, viskas kas eina iš žmogaus, yra jo bėda. Tai nėra kito žmogaus, kuris tampa auka, bėda. Jei atėjo žmogus ir pasakė, kad aš storas, ar aš negražus ar nevaikštau - tai nėra mano problema. Tai to menkintojo bėda. Tokiems nereikia atsakyti tuo pačiu, nes tai reiškia, kad ir pats turi kažką savyje ir neišleidi. Kai jautiesi silpnas ir pažeidžiamas, tuomet dažnai skleidi kažką negero.“
Daugiau apie pasitikėjimą savimi, kovo 9 dieną, Socialinių mokslų kolegijoje diskutuos G&G Sindikato narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras bei įmonės Consultus.lt vadovas bei lektorius Saulius Jurgelėnas.