Sportinių šokių šokėjai Ieva Žukauskaitė ir Evaldas Sodeika: „Po dvylikos metų pertraukos į Lietuvą sugrįžo auksas“

Sveikiname tapus čempionais! Kokios emocijos užvaldė pagaliau iškovojus tokį titulą?

Ieva: Daug emocijų, šypsenų, džiaugsmo ašarų! Buvome labai laimingi varžybose sulaukę gausaus saviškių palaikymo. Čempionate, vykusiame Latvijoje, su mumis buvo šeima, treneriai Giedrius Januškevičius ir Daiva Dackevičienė, Lietuvos sportinių šokių federacijos prezidentas Gintaras Skorupskas ir daugybė draugų.

Nuo tada, kai prieš septynerius metus pradėjau šokti suaugusiųjų grupėje, visada lydėjo slapta svajonė tapti geriausia Europoje ir pasaulyje. Tuo metu tai atrodė tolima ir tikriausiai nepasiekiama, bet visgi buvo pagrindinis variklis, vedantis pirmyn. Ir tik kelis sykius iš eilės Europos ir pasaulio čempionatuose iškovojus bronzos medalius, staiga viskas pasikeitė. Titulas nebeatrodė toks svarbus, palyginti su tuo, kokį malonumą suteikia pats šokis, žiūrovų emocijos, meilė muzikai, judesiui, partneriui ir sau. Kai per varžybas pradėjome mėgautis tuo, ką darome, rezultatas – anksčiau buvęs tikslas – atėjo savaime.

Evaldas: Maždaug nuo dešimties metų svajojau kada nors tapti geriausias Europoje. Lėtai, bet stabiliai dėl to dirbome, nors negalėčiau pasakyti, kad dabar galime ramiai džiaugtis pasiekimu. Vis dėlto svarbiausias tikslas šiemet yra iškovoti pasaulio čempionų titulą.

Kažkas po jūsų iškovotos pergalės rašė, kad prasidėjo nauja – Ievos ir Evaldo – era. Tikrai dabar jūsų laikas?

Ieva: Nustebome perskaitę tokią antraštę. Žinoma, be galo malonu, kad tarptautinė šokių federacija tiki mūsų poros ateitimi ir mato mus kaip vedančiąją porą ilgesniam laikotarpiui, bet patys kol kas nedrįstame taip teigti. Galbūt iškovojus ir pasaulio čempionato auksą taip sakyti būtų lengviau. Tačiau kol neperšokome balos, nesakysime „op“.

Sportiniai šokiai – be galo gražu, emocinga, bet tai yra sportas. Konkurentai, kaip ir kitose sporto šakose, daro viską, kad greičiau progresuotų. Tad niekada negali būti garantuotas dėl ateities.

Pasaulio čempionatas vyks lapkritį Vilniuje...

Ieva: Dedame visas pastangas, kad Lietuvai iškovotume ir pasaulio čempionato medalius. Tikimės, kad sulauksime daug palaikančiųjų, kartu sieksime nugalėtojų vardo. Lemiamomis akimirkomis žiūrovų simpatijos sportininkams suteikia papildomų jėgų.

Evaldas: Kartu šokame dvylika metų. Per tą laiką pavyko daug pasiekti, daug įrodyti sau ir kitiems. Lietuvos čempionato aukso medalius laimėjome jau šešis kartus.

Kelis sykius tapome Europos bei pasaulio bronzos bei sidabro medalininkais, pasaulio ir Europos taurių nugalėtojais. Šiai kolekcijai labai trūksta pasaulio čempionų medalių.

Kiek kainuoja pergalės? Kiek treniruojatės, ką aukojate, kad čempionatuose pasirodytumėte vis geriau?

Ieva: Aukojame? Priklauso nuo to, iš kurios pusės pažvelgsi... Kartais atrodo, kad aukojame viską – laisvalaikį, laiką su šeima, šventes, finansus, draugus, jėgas, net sveikatą. Tačiau iš kitos pusės, tikri draugai visada yra šalia, šeima, nors matomės vos kelis kartus per metus, mus stipriai palaiko, varžybos ar treniruotės užsienyje suteikia galimybę pamatyti pasaulį, pažinti kitas kultūras. O malonumas, kurį patiriame šokdami, atperka bet kokį nuovargį. Esu laiminga, kad darau tai, ką labiausiai mėgstu.

Evaldas: Savo gyvenimą be šokių jau sunkiai įsivaizduojame. Šis sportas mudviem leidžia išreikšti save, labai daug ko moko... Man ypač pradėjo patikti šokti, kai pajutau, kad du žmonės juda kaip vienas. Žinoma, kartais atrodo, kad, užuot treniravusis, būtų galima daug smagiau gyventi. Tačiau šiandien sau to leisti negalime, nes stengiamės kasdien tobulėti. Salė yra tapusi antraisiais mūsų namais.

Atrodo, tik ką baigėsi Latvijoje vykusios varžybos, o jus radau jau kitame pasaulio krašte – Kinijoje. Ką ten veikėte?

Evaldas: Iškart po Europos čempionato grįžome namo, susikrovėme lagaminus ir išvykome į Kiniją. Ten mūsų laukė šou ir darbas su vietos šokėjų poromis... Iš ten savaitėlei grįžome namo, į Kauną. Čia treniruosimės ir rengsimės kitoms, Grand slam serijos, varžyboms, kurios vyks Taipėjuje... Laukia ne viena ar dvi sunkios savaitės – visi metai bus įtempti...

Ieva: Šią vasarą, kaip ir kasmet, turėsime nemažai stovyklų Lietuvoje ir užsienyje. Tačiau bus ir labai stiprių varžybų, todėl į savo planus įsprausti atostogas bus sudėtinga. Prioritetų sąraše jų ir nėra.

Judu esate pora ne tik ant parketo. Ar praėjusią vasarą įvykusios vedybos ką nors pakeitė?

Evaldas: Man atrodo, kad tapome dar atsakingesni. Ir santykiai darbe kiek pasikeitė: kartais būna sunkių dienų, bet bandome viską įveikti ir keliaujame toliau, savo tikslo link.