Muzikos prodiuseris, dainininkas Stanislavas Stavickis-Stano antradienį socialinėje erdvėje įsijungė į verdančią diskusiją dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo. Žinomas vyras teigė skyręs nemažai laiko tam, kad išnagrinėtų tiek dėmesio sulaukusį tarptautinį dokumentą. Savo nuomone Stano sutiko pasidalyti ir su portalu Žmonės.lt.
Šiomis savaitėmis Stambulo konvencija tapo kone labiausiai aptarinėjamu dokumentu Lietuvoje.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) siekiama užkirsti kelią smurtui prieš moteris, gerinti nuo smurto nukentėjusių asmenų apsaugą ir užkardyti smurtautojų veiksmus.
Tiesa, konvencija kalba ne tik apie apie smurtą prieš moteris. Daugeliui klausimą kelia LGBT bendruomenės narius aptariantys bei socialinės lyties sąvoką apibrėžiantys punktai.
Tik 6 šalys iš visų Europos Sąjungos šalių – Lietuva, Bulgarija, Čekija, Vengrija, Slovakija ir Latvija – šios konvencijos iki šiol neratifikavo.
Stanislavas Stavickis-Stano dalijasi savo nuomone:
„Kažkada draugavau su teisininke. Graži pirma meilė. Bet kaip žmogus savo noru gali pasirinkti teisininko profesiją?
Nėra nieko baisiau už dokumentus ir įstatymus.
Ir štai nuo ryto skaitau Stambulo konvenciją. Parsisiunčiau visomis kalbomis, kurias suprantu – lietuviškai, rusiškai, angliškai, kad išvengčiau vertimo ir interpretacijos klaidų.
Pirmą pusdienį pačią konvenciją nagrinėjau. O dabar pabaigiau analizuoti sąvoką lytis (gender).
Paskambinau vienam pažįstamam politologui ir iškamantinėjau jį apie konvencijų taikymą, viršenybę ir kontekstą. Kam man tie 49 puslapiai teisinės kančios? Kad bent jau prieš save neatrodyčiau asilu ir neločiau apie tai, ko nesuprantu. O jau to lojimo iš visų pusių.
Kuo Jazzu skiriasi nuo kunigo egzorcisto? Nesiskiria. Sėkmingai galėtų vienas iš kito varyti velnius, o jei gautų šautuvą, tai kaipmat panaudotų. Ir nesvarbu, jiems ta Stambulo konvencija, juk kovoja už TIESĄ.
Paskaitykite Stambulo konvenciją. Iš tikrųjų, yra dvi vietos, kurios išmuša iš vėžių.
Vat, visa Lietuva pasidalijusi dabar į tokius gražulius-egzorcistus ir jazzu-simonko ir kiekviena iš pusių turi savo TIESĄ.
Aš net nežinau, gal kitaip ir nebūna? Išties, kaip su šunimis. Kai mano Burdonas pamato kalę, tai iš pradžių aploja, o po to prieina draugauti vizgindamas uodegą.
Tai gal jau praėjusią savaite apsilojome ir dabar galime pakalbėti?
Paskaitykite Stambulo konvenciją. Iš tikrųjų, yra dvi vietos, kurios išmuša iš vėžių. Tiesiog žiūri dokumentą ir staiga – BAM!
Tiek dėl lyties, tiek dėl stereotipinių vyro ir moters vaidmenų. Tos dvi vietos – lašas jūroje, mažiau nei tūkstantoji teksto dalis ir, tiesą sakant, atrodo, labiau kaip klaida, o ne gudrus planas.
Konvencija apie moterų apsaugą nuo smurto, o ne apie lytiškumą ar seksualines mažumas. Taip pat man neaišku, kuo tradicijos kenkia vyro ir moters santykių kūrimui?
Bandžiau žiūrėti originalą, skaičiau kaip rusiškai išvertė ir nesupratau. Ar tai mentaliteto, kultūros ir kalbos skirtumai? Ar kažkas tyčia dėlioja slaptą planą, kad gėjai su driežiažmogiais užkariautų pasaulį? Lašas jūroje, bet galintis sukelti audrą.
Man aiškus yra vienas dalykas – minėti du punktai man nepriimtini, nes yra didžiulė erdvė interpretacijoms.
Jie palieka dviprasmybes.
Jie iškrenta iš pačios konvencijos konteksto.
Jie skamba nelogiškai ir ne lietuviškai.
Ramiai ir drąsiai sakau – NE.“
