Stano ryžosi iškloti, ką „Chorų karuose“ už radiatoriaus slėpė kalinės: „Dėl to galėjo atsidurti karceriuose“
Dainininkas, muzikos prodiuseris Stanislavas Stavickis-Stano kartu su bičiuliu kompozitoriumi Deivydu Zvonkumi apsilankė laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“, kur prisiminė legendinių grupių „Delfinai“ ir „Bavarija“ laikus, koncertų honorarus bei Stano dalyvavimą „Chorų karuose“ su benamiais ir moterimis iš kalėjimo.
2012 metais televiziniame projekte „Chorų karai“ Stano vadovavo Panevėžio moterų pataisos namų chorui.
Apie laikus „Chorų karuose“ Stano kalba su šypsena. Jis papasakojo apie užkulisius ir stebuklingą moterų gėrimą.
„Tai buvo nuostabios akimirkos mano gyvenime, nes kaip tik mane pirmą kartą paliko žmona. Perduodu didžiausius linkėjimus ir laisvėje esančioms ir ir antrąkart sugrįžusioms. Visas jus myliu, prisimenu ir gerbiu iki šiol. Sekmadieniais vykdavo filmavimai. Atvažiuojam arba iš vakaro, arba iš ryto parepetuoti. Moteriškės gauna cukriuko ir tam tikrų priemonių pagalba pasigamina alkoholinio gėrimo. Laiko už radiatoriaus paslėpusios. Tai yra pakankamai pavojinga, dėl to jos galėjo atsidurti ir karceriuose, bet vis tiek stengdavosi ir ateidavo į filmavimą, atsinešdavo gėrimą ir sakydavo: „Štai, atšvęskim“, – laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“ apie „Chorų karų“ laikus pasakojo Stano.
Tiesa, Stano teko vadovauti ne tik Panevėžio pataisos namų chorui, bet ir benamių, o atranka vykdavo labai paprastu būdu – gatvėje.
„Tais laikais nebuvo atliekų konteinerių suleistų į žemę. Tada viskas buvo pakankamai paviršiuj, o mano choristai dirbo prie šiukšliadėžių. Ėjome su filmavimo grupe ir rinkomės. Prieidavom ir klausdavom: „ar dainuoji? Jei ne dainuoji gal žinai, kas dainuoja“. Nakvynės namuose ir krizių centruose mes suradome daug nuostabių žmonių. Esminis dalykas buvo, kad tiek moterų kalėjime, tiek benamių choristams, tai buvo vieni gražiausių gyvenimo prisiminimų“, – pasakojo jis.
Šis etapas Stano choristams buvo išties svarbus. Jie dirbo ir dalyvavo su didele meile ir atsidavimu.
„90 proc. mano choristų buvo alkoholikai arba narkomanai ir tik vieną kartą žmogus užgėrė per 4 ar 5 mėnesius. Jiems buvo be galo svarbu dalyvauti, būti, daryti. Jiems patiko, kad juos kažkas mato, jiems rašo ir apie juos galvoja“, – kalbėjo muzikos prodiuseris.
Stano pabrėžė, kad būti benamiu yra paties žmogaus pasirinkimas.
„Bet koks benamis kažkada buvo toks, kaip tu, kaip Zvonkus. Turėjo darbą, išsilavinimą. Visi benamiai turėjo daug priklausomybių. Žmogus pradeda gerti, vartoti ir tampa benamiu. Nėra taip, kad benamis iš pašaukimo. Bet kas iš mūsų gali tokiu tapti. Ir benamis gali tapti atgal normaliu žmogumi, jeigu tik yra noro ir atsiranda vilties“, – teigė jis.
Laidoje D.Zvonkus ir S.Stavickis prisiminė legendinius laikus kai priklausė dviems tada populiariausioms grupėms Lietuvoje – „Bavarija“ ir „Delfinai“.
Vyrai atsakė, kuriai grupei sekėsi geriau ir užsiminė apie honorarus.
„Manau, kad buvo prasilenkiančios bangos. Kai atsirado „Delfinai“ pirmą sezoną man atrodo tai buvo populiariausia grupė Lietuvoje, o po to jau bangavom. Mes su „Bavarija“ irgi bangavom“, – kalbėjo D.Zvonkus.
Nors ir priklausė vienoms populiariausių grupių Lietuvoje vyrai nesilepino prabangiu gyvenimu.
„Mes buvome jauna grupė. Viską pasiėmė prodiuseriai. Aš uždirbau gal 600 litų, o kažkas uždirbo 600 tūkst. litų. Kartu su kitu grupės nariu nuomavomės butą Lazdynuose už 200 litų, valgėm makaronus, tai buvo pagrindinis racionas. Taip mes gyvenom, kai buvome pati populiariausia grupė Lietuvoje. Už koncertą mums mokėdavo po 300 litų, o perkamiausias albumas mums atnešė „Honda Civic“, dviese dalinomės viena mašina“, – prisiminė Stano.