Visame pasaulyje pripažintam Varšuvoje gyvenančiam menininkui Stasiui EIDRIGEVIČIUI paklūsta tiek visos vaizduojamojo, tiek kitų menų stichijos, lengva ranka jis pažabojo net Pegasą. Šie metai dailininkui ypatingi: pavasarį Panevėžyje bus atidarytas modernus jo vardu pavadintas muziejus, liepą maestro pasitiks 75-ąjį jubiliejų. Tačiau mažinti kūrybinių apsukų meno klajūnas nė neketina.
Vieno žvilgsnio pakanka, kad iškart atpažintum Stasio Eidrigevičiaus kūrybą, ar tai bus taupia linija nubrėžtas piešinys, tapytas plakatas ar kaukė. Per daugiau nei penkis dešimtmečius ištobulintas stilius, raiškos maniera – su nepaprasta fantazija ir išmone, užslėptomis prasmėmis ir metaforomis, su doze ironijos ir autoironijos – rodos, visa kūryba yra šio menininko autoportretas.
Keturiasdešimt penktus metus Lenkijos sostinėje gyvenantis ir kuriantis menininkas pakviečia susitikti savo kūrybinėje erdvėje. Pats Varšuvos centras. Po Antrojo pasaulinio karo išlikusių namų virtinė juosia visą kvartalą. Pasitikęs prie vartų, vedasi pro kieme stūksančius flygelius, kol prieiname vidinį rūmą – triaukštį XIX amžiaus pastatą. Bromoje – durys į didelį butą-dirbtuves. Ilgas, tamsus, paslaptingas koridorius apstatytas senoviniais baldais, visur – stelažai su knygomis, žurnalais bei laikraščiais.
Dirbtuvių patalpa erdvi, balta, apšviesta pro daugybę langų sklindančios natūralios šviesos. Kūrybinis chaosas turi savo griežtą tvarką. Kiekviena didelės erdvės kertelė sugrupuota pagal meno rūšis, tvarkingai sudėlioti kiekvienai jų reikalingi instrumentai. Štai kaukės, skulptūros, daugybė menininko kūrybos katalogų, straipsnių apie jį archyvų, dailės albumų, knygų.