Statkevičiaus raudonoji mūza Larisa Kalpokaitė – apie Juozą sugraudinusią dovaną ir vyro reakciją

„Vakaras praėjo labai gražiai. Esu dėkinga visiems, kurie atvyko...“ – portalui Žmonės.lt sakė Larisa Kalpokaitė, sutikusi pasikalbėti iškart po sukurtos šventės „Vaidilos“ teatre.

Pasiteiravus, ar spėjo pailsėti, Larisa neslėpė, kad emocijų dar kupinas kraitis, tačiau fiziškai atsistatyti jai padėjo gydytojai. „Ačiū Dievui, turiu tokią nuostabią daktarę. Šiandien buvo reabilitacijos rytas – mane masažavo, minkė, kad atsigaučiau. Vakare turiu jau kitą spektaklį Kaune“, – atskleidė ji ir leidosi į pokalbį apie idėją surengti jos 50-mečio scenoje šventę.

„Ši šventė buvo išskirtinė tuo, kad pateikiau lietuvišką programą, jokių romansų. Jų aš jau trejus metus nedainuoju nuo karo pradžios... Dabar ne laikas. Baigiau ruošti lietuvišką programą, tad labai norėjau ją parodyti“, – portalui Žmonės.lt pasakojo Larisa.

L.Kalpokaitės šventę apdainavo dainininkė Neda Malūnavičiūtė. Tiesa, scenoje turėjo pasirodyti ir Kostas Smoriginas. „Ačiū Nedai, kad sutiko paįvairinti vakarą. Ji – mano mylimiausia dainininkė. Turėjo dainuoti ir Kostas Smoriginas, bet jam atsitiko bėda – atsidūrė ligoninėje. Kadangi Kosto nebuvo, atlikau jo dainą „Kalėdos“. Tokie neplanuoti dalykai...“

Larisa pasidžiaugė, kad ypatingai progai ją papuošti sutiko mados maestro Juozas Statkevičus. Ir nors iš pradžių aktorė turėjo nuogąstavimų dėl jo parinkto apdaro spalvos, galiausiai jokių abejonių neliko – Larisa tapo raudonąja Juozo mūza.

„Kai Juozas prisiliečia – viskas pradeda spindėti. Suknelę matavausi tris kartus. Jis ilgai mane įkalbinėjo, kad reikia būtent raudonos! Iš pradžių nenorėjau – galvojau, kaip čia dabar, raudona suknele į sceną...

Per primatavimus Juozas bandė mane įtikinti, kad man reikia ir raudonos šviesos, o aš sakiau – žalios. Tada jis atnešė nuostabios smaragdo žalios spalvos medžiagą, pridėjo prie veido ir sako: „Larisa, tu pažiūrėk – būsi kaip žalia varlytė. Galiausiai sutikau su visomis jo idėjomis ir jaučiausi puikiai. Visko, ko nereikia – Juozas paslėpė taip, kad net pati savęs nepažinau! Ką jau kalbėti – publika buvo didžiai nustebusi, ypač kai išėjau su akiniais. Tai buvo paskutinis Juozo akcentas“.

Paklausus, o kaip gi į jos įvaizdį reagavo vyras aktorius Jonas Braškys, Larisa nusijuokė: „Vyras visada reaguoja vienodai – visada susirūpinęs, kad man viskas pavyktų gerai. Man atrodo, jis visada labiau pergyvena nei aš. Bet sakė, kad viskas labai gerai! O ir be jo dabar skambina visi, giria, kad nuostabus vaizdas buvo. Kaip Juozas ir norėjo – tas WOW efektas, kad įeini ir į nieką nepanaši. Mums pavyko. Esu labai dėkinga Juozui“.

Portalui Žmonės.lt aktorė papasakojo, kad norėdama atsidėkoti Juozui Statkevičiui, ji jam įteikė ilgus metus saugotą dovaną.

„32-eju metus saugojau jo kurtus auskarus... Jie buvo naudoti Gintaro Varno spektaklyje „Jei praeitų penkeri metai“, kurio premjera įvyko 1993 metais. Aš taip saugojau tuos auskarus... Juozas tada ką tik buvo baigęs Dailės akademiją. Kai kostiumus nuėmė, turėjome juos atiduoti akademiniam teatrui. Bet aš pagalvojau: „Na jau ne, auskarus tai tikrai pasiliksiu.“ Jau tada žinojau, kad po daug metų tai bus Juozo rankų darbo relikvija.

Tuos auskarus ilgus metus labai saugojau – dėliojau iš dėžutės į dėžutę. O jie tokie paprasti – teniso kamuoliukai, apklijuoti blizgučiais. Ir štai, išaušo jų diena – nunešiau juos įrėminti į gražius, ypatingus rėmelius. Vieni – Juozui, kiti – man, prisiminimui. Kai įteikiau, Juozas net susigraudino. O aš jam pasakiau: „Juozai, galėsi savo muziejuje pasikabinti, kaip vieną pirmųjų savo darbų teatre.“

Galiausiai Larisa Kalpokaitė atsakė, ar Juozo Statkevičiaus kūriniais norėtų pasidabinti ir dažniau. „Tai būtų per didelė prabanga – bet kas gi nenorėtų, kad Juozas rengtų kasdien? Jo talentas – neeilinis. Jis viską darė su meile. Kol mane grimavo, taip pakėlė nuotaiką... Aš labai jaudinausi, o jis surengė tarsi visą savo pasirodymą, kad tik mane atpalaiduotų“, – šyptelėjo ir Larisa ir pridūrė, kodėl ši šventė jai buvo ypatinga.

„Man buvo labai svarbu, kad parengta lietuviška programa būtų išgirsta ir priimta. Tikiuosi, kad antrą Velykų dieną žiūrovai patirs malonumą“, – sakė aktorė ir kvietė antrąją Velykų dieną, balandžio 21-ąją, jos šventinio vakaro pasirodymą stebėti per LRT.

Fotogalerija:

Primename, kad savo kūriniu ypatingai progai dizaineris Juozas Statkevičius pasidžiaugė ir socialiniuose tinkluose. Jis dalijosi šventės akimirkomis ir vakaro žvaigždės Larisos Kalpokaitės nuotraukomis, kuriose ji pozuoja su ryškia raudona suknele ir akiniais.

„Super jubiliejus „Vaidilos“ teatre! Taip gera matyti draugus! Bravo, Larisa Kalpokaitė – 50 metų scenoje! Koks smagus vakaras – gėris, grožis... Pagaliau visi išlindo iš namų! Gera matyti gražius, pasipuošusius žmones. Gera matyti draugus! Valio!“, – rašė Juozas.

J.Statkevičius pasidalijo ir dar vienu įrašu, kuriame atkreipė dėmesį į vis retesnę viešnią įvairių proginių švenčių metu – eleganciją.

„Vidos Ramaskienės fenomenas – ištraukti visus iš įkyrėjusių guolių ir urvelių, grąžinti visuomenę į šviesą, į šventes, balius ir puotas!
Ir štai – 50 metų scenoje švenčianti mylima Larisa Kalpokaitė visus sukvietė į Vaidilos teatrą! Į elegantišką šventę, į prašmatnų vakarą!

Kaip visi pasiilgom vakarų, švenčių, grožio! Kodėl visi pasidavė „koronos–urvelių–treningų–sofučių“ sistemai ir paprastam edalui?
Laikas grįžti! Laikas džiaugtis gyvenimu – puoštis, bendrauti, gėrėtis akimirkomis! Pavasaris už lango! Taip gera matyti pasipuošusius žmones ir švytinčius draugų veidus!

Mūsų draugystė su Larisa prasidėjo 1990 metais, kai kūriau rūbus G.Varno spektakliui pagal G.Lorką. Praėjo penkeri metai, Larisa tame spektaklyje vaidino katę – su juodu kailiu iš mano mamos palto (taip, mama iki šiol klausia: „Kur tas kailis dingo?“).

Vėliau Larisa tame pačiame spektaklyje vaidino Auksinę damą. Sukūriau jai auskarus – ir įsivaizduokit, Larisa vieną iš jų įrėmino ir padovanojo man! Tai taip smagu, taip gera – ir tai jau istorija! Tikras gėris.

Buvo nuostabi šventė! Bravo!“ – dalijosi Juozas.