Statusas – meilužė

„Supratau, kad jam esu ir būsiu tik meilužė“, – taip pokalbį pradėjo jauna graži moteris. Pavadinkime ją Rūta. Prieš pusantrų metų ji susipažino su Dariumi. Abu iškart pajuto vienas kitam nenumaldomą trauką. Darius neslėpė, kad yra vedęs. Vėlesnius jo nupasakotus įvykius nesunku numatyti: jie su žmona nuolat barasi, tranko durimis, ištisas dienas nesikalba. Jis tikrai skirsis. Rūta nesijautė skirianti šeimą, nes „jo su žmona tuo metu jau niekas nesiejo“. Užliūliuota svajonių ir pažadų, Rūta laukė... Kol suprato. Jis ne tik vedęs, jis – beviltiškai vedęs, taigi nėra jokios vilties, jog kada nors išsiskirs.

Jau tik ne aš!

Tikriausiai ne viena, skaitydama šias eilutes, pagalvojo: „Jau man tai tikrai niekada taip nenutiks!“ Blaiviai mąstant, galima sutikti. Juk tiek daug knygų ir straipsnių šia tema prirašyta, daugybė moterų interneto portaluose dalijasi karčia patirtimi, tad tikėti žodžiais „aš tikrai skirsiuosi“ atrodo mažų mažiausiai naivu.

Bet kas sakė, kad aistra ir meilė leidžia blaiviai mąstyti? Todėl nebūkite tokia kategoriška. Pono Likimo vingiai nežinomi, ir jis gali pažerti įvairių staigmenų. Nė viena negali būti garantuota, kad vienas kuris netikėtas susitikimas nebus lemtingas ir vienu mostu nenušluos visų moralinių ir dorovinių įsitikinimų.

Vedęs? Noriu!

Atmetus atvejus, kai moterys susižavi vyrais nežinodamos, kad jie vedę (arba, dar blogiau, slepia šį faktą), kitas moteris, sąmoningai ieškančias romanų su vedusiais vyrais, galima vadinti svetimų vyrų medžiotojomis.

Garsių amerikiečių psichoterapeutų Robino Norwoodo ir Patricko Carneso nuomone, vienos „medžiotojos“ siekia ištekėti ir vadovaujasi principu: „Žmona – ne siena, ją galima ir pastumti.“ Kitos, atvirkščiai, visai neturi tikslo ištekėti. Joms tiesiog reikia to, ką turi kita. Jų moto – „Vedęs? Noriu!“

Daugelis „medžiotojų“ netiki galinčios adekvačiai įvertinti partnerį. Joms tiesiog ramiau, kai vyrą jau „įvertino“ kita moteris ir už jo ištekėjo. Be to, jeigu vyras gyvena šeimoje, vadinasi, su juo įmanoma gyventi, jis moka rūpintis kitais ir yra patikimesnis nei laisvi jo gentainiai. Ir net labiau rūpinasi sveikata, nes jaučia atsakomybę būti stiprus, kad galėtų išlaikyti šeimą. Štai dėl tų dalykų vedę vyrai ir atrodo žavūs.

Romano su vedusiu pliusai

Ar pliusų išvis yra? Kaip pažiūrėsi...

♦ Jus abu sieja paslaptis. Ji suteikia išskirtinumo pojūtį. Mintis, kad kažką žinote tik jūs, vilioja abu. Bent jau romano pradžioje.

♦ Esate jam tikra sielos atgaiva, juk jūsų nesieja bendra buitis, dėl kurios kyla konfliktų su žmona. Todėl su jumis tas vyras mielas, linksmas, lengvai bendrauja. Visgi nereikia atmesti fakto, kad turėdama galimybę stebėti jo elgesį šeimos rate savo nuomonę apie jį galbūt pakeistumėte.

♦ Kaskart susitikdamas jis nori pradžiuginti įvairiomis dovanėlėmis. Vos tik pastebėjusi švelnią šypseną jo veide, iškart galite tikėtis paties skaniausio belgiško šokolado ar knygos, kurios seniai ieškojote, arba brangių kvepalų, apie kuriuos net pasvajoti nedrįsote. Na, ir taip toliau, ir panašiai – pagal aplinkybes ir jo piniginės storį. Greičiausiai savo žmonos taip dažnai dovanomis nelepina. Užtenka ir kitų su šeimos poreikiais susijusių išlaidų...

♦ Jis paprastai nepriekaištauja dėl susitikinėjimo su kitais vyrais. Tam tikra prasme ir pats jaučiasi nusikaltęs, jums – taip pat.

♦ Jis pasirengęs visoms seksualinėms fantazijoms ir beprotiškiausiems žygiams. Nesunku suprasti, kad intymumas ir aistra moteriai, su kuria kasdien gula ir kelia, pamažu išblėsta. Pragyvenę dešimt ir daugiau metų kartu, žmonės neretai tampa lyg giminės...

Romano su vedusiu minusai

♦ Jis negalės jums skirti viso laiko, dauguma susitikimų bus epizodinio pobūdžio. Skaudžiausia, kad tuomet, kai sumanysite surengti jam nepaprastą vakarą, jį užgrius neatidėliotinų darbų lavina. O jums beliks vienumoje mėgautis savo kulinariniais šedevrais ir grožėtis naujutėlaičiais ploniausio šilko naktiniais.

♦ Kadangi abu „turite paslaptį“, vargu ar jums pavyks supažindinti savo draugus su juo, todėl apie linksmus vakarus kompanijoje teks pamiršti. Jis ras tūkstančius priežasčių, kad tik išvengtų tokio susitikimo. Ką gali žinoti, gal tame rate netikėtai atsiras koks buvęs bendramokslis ar, dar blogiau, kolega, kuo puikiausiai žinantis jo šeimyninį statusą?

♦ Visas šventes ir savaitgalius (na, su retomis išimtimis) teks praleisti vienai. Jo pasiteisinimas? „Suprask, šeima mane mato tik anksti ryte ir vėlai vakare. Jie turi teisę į mane nors per laisvas dienas...“ Tikroji tiesa – jis juk slepia jūsų romaną. Surasti priežastį nebūti namuose per šventes ne taip paprasta. O jūs? Ech, sutikite, nesmagu išvynioti kalėdines dovanėles vienai mąstant, ką jis veikia ir apie ką galvoja šią šventinę dieną...

♦ Negalėsite paskambinti jam, kai to labiausiai reikės. Norėdama pasidalyti kokiu nors džiaugsmingu įvykiu ar paprašyti pagalbos, turėsite rasti tinkamą laiką, o ne ieškoti jo devintą valandą ryto šeštadienį ar vienuoliktą valandą vakaro pirmadienį. O kai tam bus tinkamas metas, emocijų, kuriomis norėsite pasidalyti, gali jau nebebūti.

♦ Anksčiau ar vėliau jūsų jausmai pradės stiprėti, o jo nepasiekiamumas širdį guls vis stipriau. Net jeigu romano pradžioje situacija jus tenkino ir nesiekėte ištekėti už jo, įkyrios mintys apie tai vis dažniau ims lįsti į galvą. 

Finalas

Paprastai romano pradžioje pliusai užgožia minusus, bet vėliau pastarųjų vis daugėja. Todėl, jeigu jau taip atsitiko, kad įsiliepsnojo meilė vedusiam vyrui, arba jaučiate, kad situacija tuoj tuoj taps nekontroliuojama, pirmiausia labai gerai pasverkite visus „už“ ir „prieš“. Ir tik paskui priimkite sprendimą būti ar nebūti mylimąja – bet ne žmona! – su visomis neigiamomis to statuso pasekmėmis.

„Na, ir kas čia tokio? Vedęs vyras – ne miręs vyras!“ Ar žinojote, kad tokių minčių ateina į galvą kas antrai laisvai moteriai, o beveik 50 proc. gražiosios lyties atstovių europiečių turi ar yra turėjusios romano su vedusiu vyru patirties? Skaičiai įspūdingi. Gali paguosti nebent tai, kad daugelis pabuvusių meilužėmis damų šią patirtį apibūdina kaip labai skaudžią ir neigiamą. Kita vertus, kur garantija, jog kada nors moteris, ne savo noru, žinoma, meilužės statuso nepakeis į meilužę turinčio vyro žmonos statusą? Niekada nežinai, kaip pakryps gyvenimo vingiai. O kaip jaučiasi išduota žmona? Įsivaizduoti nesunku, bet... tai jau atskira pokalbio tema. Užtat dėl viso pikto visada pravartu prisiminti seną gerą altruistinį posakį: „Su kitais elkis taip, kaip norėtum, kad būtų elgiamasi su tavimi.“

Tekstas psichologės Rasos Aukštinaitytės

Taip pat skaitykite:

Neištikimybė užprogramuota mūsų prigimtyje?

Dėl kokių priežasčių dažniausiai išyra šeimos?

Kodėl atšąla jausmai?

Flirtas: leistina ar neatleistina?

Psichologė Aistė Diržytė: „Nežvelkite į vyrus kaip voras į muses“