Stebuklais garsėjančios pasaulio vietos – jų toli ieškoti nereikia

Pasisemti sveikatos – Puokainių miškas, Latvija

Sklinda gandai, kad Latvijoje esančiame Puokainių miške akmenys turi nepaprastos energetinės galios. Žmonės čia plaukia iš visos Latvijos, atvyksta daug turistų iš užsienio. Lietuviai taip pat dažni svečiai. Daugelis tautiečių važiuoja ieškoti nušvitimo ar dvasios ramybės, atgauti sveikatos.

Šią vaizdingą ir magišką vietą XX a. pabaigoje atrado šventų vietų tyrinėtojai, liaudies medicinos žinovai, aiškiaregiai ir antropologai. Visi jie tvirtina, kad Puokainių miškas – buvusių šventviečių sistemos centras.

Miškas veša ant aukštų kalvų ir gilių įklonių, jame gausu akmenų, pylimų ir sampilų. Įvairaus dydžio ir formų akmenys iš tiesų palieka didžiulį įspūdį. Daugelis žmonių pajunta energijos sroves: vieni regi vizijas, kiti gauna tam tikros informacijos. Nuo ridulių sklinda šiluma.

Kai kurie luitai turi pavadinimus: „Dievo lova“, „Laimos stalas“, „Gyvatės akmuo“, „Žiniuonių valtis“ ir kt. Beje, derėtų žinoti, kad yra ir nešančių nelaimes.

Akmenų negalima judinti – Puokainių miškas buvusi maldininkų piligrimystės vieta, į ją iš visos Europos gabenti akmenys ir palikti tam tikrose vietose meldžiant nuodėmių atleidimo.

Mišku galima keliauti trimis pažintiniais takais. Sveikatingumo takas sukurtas iš įvairių medžių kaladėlių. Kiekviena jų skleidžia kitokią energiją – viena atpalaiduoja, kita suteikia jėgų. Einant Šventinių vartų taku galima sužinoti apie latvių šventes. Keliaujant Zodiako apskritimu – giliau suprasti save.

Vietiniai tvirtina, kad labai retai virš Puokainės tvenkiasi debesys. Miške dažnai sutrinka įvairių prietaisų veikla – laikrodžiai sustoja, kompasai rodo neteisingą kryptį. NASA palydovų darytose nuotraukose matomas nepaaiškinamas spinduliavimas.

Šios anomalinės zonos skersmuo yra 350 km, o epicentras – Puokainės miške. Tokio dydžio energinio lauko nėra jokioje Žemės vietoje.

Medituoti ir atrasti save – Glastonberis, Jungtinė Karalystė

Glastonberio miestelyje, įsikūrusiame Somerseto grafystėje, Jungtinėje Karalystėje, juntamas ypatingas ryšys su Žeme. Tai energiškai labai stipri vieta, Žemės širdis, kur lengva medituoti, svajoti, pasinerti į save, suvokti gyvenimo prasmę, judėjimo kryptį.

Čia galima išsilaisvinti nuo kančios ir skausmo. Šiandien modernus Glastonberio miestas apima teritoriją, kur kadaise buvo miglomis ir paslaptimis apgaubta legendinė Avalono sala.

Ypatingas yra Glastonberio gydančio vandens šulinys, jau ne vieną tūkstantmetį laikomas šventu. Legenda byloja, kad šulinyje paslėptas šventasis Gralis – taurė, iš kurios paskutinės vakarienės metu gėrė Jėzus Kristus.

Dėl to gydančio vandens spalva raudona, metaforiškai susijusi su Išganytojo krauju ir atgimimu. Čia taip pat veša šventas erškėtis (gudobelė). Jis, manoma, išaugo iš Juozapo iš Arimatėjos, pirmojo krikščionio, atvykusio į Glastonberį, lazdos. Medis žydi kiekvienais metais per žiemos saulėgrįžą ir Kalėdas, po to dar kartą žiedais apsipila pavasarį.

Per amžius Glastonberio Toro kalnas buvo gaubiamas mistikos ir mitų. Senovės keltai manė, kad čia prasideda požemių karalystė ir gyvena fėjos. Tikima, kad po kalnu paslėpti karaliaus Arturo iš Avalono ir jo žmonos karalienės Guineverės karstai.

Pasak legendų, Arturas sugrįš kaip buvęs ir būsimas Britanijos karalius, kad suvienytų savo šalį, kai labiausiai reikės. Taigi nieko nuostabaus, kad į šį miestą plūsta įvairiausi keistuoliai. Daugelis perka įvairiausius kristalus, tariasi su žyniais ir aiškiaregiais. Sakoma, kad Glastonberio viršukalnėje apsilankę žmonės ima jaustis energingesni ir laimingesni, juos užplūsta vilties ir tikėjimo banga.

Plačiau apie stebuklingas pasaulio vietas skaitykite 50-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!