Stebuklingi išgijimai: kaip pažadinamos žmogaus savigydos galios

Ko gero, ir jums gyvenime teko pakliūti į ekstremalią situaciją, kada nesąmoningai atlikote kokį nors jūsų jėgas ir galimybes pranokstantį veiksmą. Pavyzdžiui, pakėlėte už save sunkesnį daiktą ar neįtikėtinai greitai pasveikote, nes labai norėjote nueiti į pasimatymą ar gražiai atrodyti kita jums svarbia proga. Bent jau iš pažįstamų tikrai esate girdėję panašių istorijų.

Spaudoje buvo aprašytas atvejis, kai moteris sugebėjo kilstelėti lengvąjį automobilį, kuris įvykus avarijai prispaudė jos vaiką. Akivaizdu, bet neįtikėtina. Tam mokslininkai turi paaiškinimą. Anot jų, ekstremaliomis aplinkybėmis žmogaus organizme akimirksniu išsiskiria daug streso hormonų – adrenalino ir kortizolio. Dėl jų poveikio žmogus įgyja neįtikėtinos stiprybės ir geba sutelkti visas gyvybines jėgas, kurių net neįtarė esant. Būtent streso hormonai sportininkams padeda pasiekti geresnių rezultatų, nes didina ištvermę ir pan.

Parapsichologų nuomone, didžiausią įtaką daro mūsų mintys, tikėjimas, kad galime tai padaryti. Mintis yra stipri energija, ji duoda impulsą veikti kūnui.

Ne vien hormonai lemia mūsų vidinę stiprybę. Parapsichologų nuomone, didžiausią įtaką daro mūsų mintys, tikėjimas, kad galime tai padaryti. Mintis yra stipri energija, ji duoda impulsą veikti kūnui. Teigiama, kad žmogaus resursai beribiai, o galimybės neribotos. Bėda ta, kad tas ribas susikuriame patys. Kasdien galvodami, kad susirgsime, tarkim, vėžiu, nes sirgo mano senelis, tėvas, „prisijungiame“ prie ligos energoinformacinio lauko ir ilgainiui ląstelės išsigimsta – vystosi liga. Jei tikėsime, kad esame pasmerkti, kad neišgysime (ypač kai išgirstame gydytojų diagnozę), taip ir bus.

Žinoma, nereikia pamiršti dar Dievo valios – juk, sakoma, be jo įsikišimo nė plaukas nuo galvos nenukris. Tiems, kurie kažko siekia, stengiasi įveikti kliūtis nuoširdžiai tuo tikėdami, sąžiningai gyvena, Kūrėjas visada suteikia dar vienas likimo šansą. 

Mokslininkams tai – neįminta mįslė

Deja, daugelis medikų ir mokslininkų vis dar skeptiškai vertina stebuklingus išgijimus, nors tokių pavyzdžių pasaulyje yra begalė. Anot natūropatų, ekstrasensų, tai nėra jokia mistika. Jų teigimu, žmogaus sąmonė ir protas gali veikti biocheminius organizmo procesus. Psichologinis nusiteikimas, t. y. teigiamos mintys, viltis ir optimizmas, turi įtakos hormonų ir imuninei sistemoms. Tai pripažįsta ir mokslas.

Faktais įrodytas placebo poveikis. Anot tyrėjų, jei gydymo veiksmingumu tikintis pacientas gavęs „vaistų“ iškart nusiteikia, kad savijauta pagerės, greičiau sveiksta. Smegenys šią informaciją fiksuoja ir tarsi kompiuterinė programa siunčia komandą visam organizmui. Sužadinama natūrali organizmo reakcija, t. y. savigydos, arba savireguliacijos, procesas. Beje, ir mokslo jau įrodyta, kad teigiamos emocijos tiesiogiai skatina gyvybinę energiją ir didina organizmo atsparumą. Kai stipri imuninė sistema, organizmas geba išgydyti daugelį negalavimų, prireikus išskiria natūralių antibiotikų ir virusus bei piktybinius darinius naikinančių medžiagų. Taigi tikėjimas veikia placebo principu. Todėl tikintieji traukia į šventas vietas, kur daugeliui neva stebuklingai pavyksta išgyti. Iš tiesų tai jiems tik padeda pažadinti organizmo ir pasąmonės neribotas galimybes.

Žinoma, stebuklu patikėti daug lengviau, negu jį įrodyti. Trykštantis šventasis šaltinis, švenčiausiosios Mergelės paveikslas Šiluvoje ar kitos šventos vietos suteikia galią tik tiems, kurie giliai viduje tiki stebuklu ir to trokšta visa savo esybe, neįsileisdami nė lašelio abejonės. Be to, šventomis vadinamose vietose srūva stipri energija, kuri veikia energiniu lygmeniu ir dar labiau pagreitina žmogaus sielos ir kūno transformaciją, gijimą.

Keletas tikrų istorijų

Katalikų bažnyčia daugiau kaip šešiasdešimt išgijimo Lurde atvejų yra pripažinusi tikrais stebuklais. Anot rašytinių šaltinių, XIX a. užfiksuota atvejų, kai žmonės, apsilankę Lurde, stebuklingai išsigydė tuberkuliozę, praregėjo. XX a. speciali medikų komisija ištyrė, kad išties yra staiga išgijusių žmonių, sirgusių vėžiu, išsėtine skleroze, paralyžiumi ir kt. Pirmasis išgijimas siekia 1858 metus. Spaudoje rašoma, kad tada Lurde apsilankiusi Katarina Latapi ėmė valdyti paralyžiuotą ranką. 1987 m. nuo išsėtinės sklerozės pagijo Žanas Pjeras Beli. Jeigu rašytiniai šaltiniai nemeluoja, berods, paskutinis stebuklingas išgijimas ištirtas ir patvirtintas 1952 metais.

Sužinojęs gydytojų nuosprendį, kad beliko gyventi keli mėnesiai, daugių daugiausia pusmetis, jis viską pardavė, nusipirko jachtą ir leidosi į kelionę po pasaulį.

O kiek žmonių išsigydė sunkias ligas kitose šventose vietose! Ir ne tik jose. Amerikos spaudoje buvo aprašytas atvejis, kai gydytojų „nurašytas“ vyras, kuris sirgo vėžiu, pasveiko. Sužinojęs gydytojų nuosprendį, kad beliko gyventi keli mėnesiai, daugių daugiausia pusmetis, jis viską pardavė, nusipirko jachtą ir leidosi į kelionę po pasaulį. Po metų grįžęs namo visai nebuvo panašus į mirtiną ligonį. Kai nuėjo pasitikrinti, medikų nuostabai, buvo sveikutėlis. Gydytojai paklausė, kokius vaistus jis gėrė ir kaip jam pavyko nugalėti vėžį. Žmogus atsakė: „Plaukiojau, kvėpavau grynu, dėl nieko nesijaudinau ir džiaugiausi kiekviena man skirta diena.“

Spaudoje gausu straipsnių, kaip iš invalido vežimėlio pakilo ne vienas žmogus. Šiais atvejais įvyko ne stebuklingas išgijimas. Ant kojų tuos žmones pastatė noras vaikščioti, viltis ir tikėjimas. Taip pat didelės pastangos, sukandus dantis, per skausmą daromi kasdieniai pratimai.

Dvasia galingesnė už materiją

Apie stiprų žmogų sakoma – „stiprios dvasios“. Toks žmogus gali nuversti kalnus, nugalėti kitam, rodos, neįveikiamas kliūtis ir pan. Šiuose žodžiuose slypi daug tiesos. Anot specialistų, psichologiniai veiksniai turi didelės įtakos dvasiniams ir fiziniams procesams. Tai – neatsiejama stebuklingo išgijimo dalis. Jei žmogų kankina liga, kurią gydytojai bejėgiai išgydyti, stipri dvasia ir tikėjimas palengvina jo fizines ir dvasines kančias. Neretai tikėjimas stebuklais, esančiais už racionalaus mąstymo ribų, prieš kurį protas yra bejėgis, padeda veiksmingai kovoti su skausmu, liga ar kitomis užklupusiomis negandomis. Stebuklingas išgijimas reiškia dvasios pergalę.

Anot parapsichologų, tada, kai sugebame pakilti aukščiau materijos, nepaklūstame proto diktuojamoms tiesoms, organizmas nieko netrukdomas ima naudotis tomis neribotomis galimybėmis. Kartais reikia priimti save ligotą, priimti tokį gyvenimą, kokį davė likimas kaip išbandymą. Tai – ne susitaikymas, o kovos pradžia. Tik suvokę, kas ir kodėl mūsų gyvenime vyksta, kokios to priežastys, galime rasti jėgų prisikelti naujam gyvenimui, ryžtis permainoms. Nesvarbu, ar iš ligos patalo, ar atsistoti ant kojų po avarijos, ar įveikti kitas užklupusias negandas. Tai padaryti trukdo baimė, neviltis, ašarojimas dėl savo nelaimės.

Anot parapsichologų, tada, kai sugebame pakilti aukščiau materijos, nepaklūstame proto diktuojamoms tiesoms, organizmas nieko netrukdomas ima naudotis tomis neribotomis galimybėmis.

Nors parapsichologų mintis, kad ligą ir nelaimes reikia priimti kaip likimo dovaną, o ne bausmę, skamba žiaurokai, tačiau tai išties veiksminga. Juk sunkūs išbandymai (liga, nelaimė) priverčia pažvelgti į pačią gelmę, pamatyti problemos esmę, priežastį. Juk sakoma, kad tik pažinus savo baimę, galima jos atsikratyti. Su liga taip pat. Jei sunki liga paguldė į patalą, persekioja nesėkmės, pradėkite keistis nuo savęs. Nors skamba banaliai, bet pradėjus keisti gyvenimo būdą, mitybą, elgesį su aplinkiniais, mąstymą, požiūrį į supantį pasaulį, iškart papučia permainų vėjai. Anot vienos psichologės, stebuklingai išgijusieji yra nuėję sunkų dvasinės saviugdos kelią, todėl tampa dvasingesni, dėkingesni, atviresni pasauliui. Ir tai atveda iki stebuklo.

(Ne)ribotos žmogaus galimybės

Yra nemažai atvejų, kai medikai sako, kad įvyko stebuklas ir myriop pasmerktas ligonis išgijo. Išnyko vėžys, po paralyžiaus atsistojo ant kojų ir t. t. Pasak parapsichologų, žmogus, kuris tvirtai tiki, kad pasveiks, įveiks ligą, sąmoningai ar net nesąmoningai paskatina savigydos procesus, nes organizmas ima vykdyti tą programą. Ir būna atvejų, kai ligonis niekaip negali išsikapstyti iš nesunkios ligos, nes yra puolęs į neviltį, nuolat galvoja apie ligą, koks jis vargšas ir kaip jam blogai. Atminkite, viską lemia požiūris. Pesimistas visada sako: „Blogiau ir būti negali.“ Optimistas: „Galėjo būti ir blogiau.“

Anot bioenergetikų, daugelio ligų priežastis, kuri pirmiausia pažeidžia subtiliąsias žmogaus struktūras, yra netinkamas bendravimas su aplinkiniais, neigiamas mąstymas, geopatogeninės zonos arba karma. Pastebėkite, kad dvasiškai palūžus, pasidavus pesimizmui, iškart nusilpsta ir mūsų imunitetas: sloga tik menkniekis palyginti su ligomis, kurios gresia viskuo nusivylusiems, verkšlenantiems, amžinai kuo nors nepatenkintiems žmonėms. Tada vyksta neigiami pokyčiai ląstelių lygmenyje. Štai tau vieną dieną ir „išlenda“ vėžys.

Bioenergetikai teigia, kad kovą su liga visų pirma lemia žmogaus tikėjimas galimybe pasveikti. Tačiau vien tikėjimo neužtenka. Reikia ir trupučio pastangų. Kai susirgęs žmogus ima keisti požiūrį, galvoti, ką daro ne taip, atsikrato neigiamų emocijų, ima gyti žaizdos energiniame lygmenyje, o paskui sveiksta ir fizinis kūnas. 

Pašalinus priežastį, pradedama sveikti. Kiekvieną sekundę mintimis save programuojame. Jei tikėsime, kad pasveiksime, organizme esantis vanduo gaus programą sveikti. Pamėginkite sau kasdien kartoti: „Aš nugalėsiu ligą“, „Esu sveika“, ir pamažu imsite sveikti, nes mintimis nutrauksite ryšį su liga.

Stipresni už ligą

Lance‘as Armstrongas (42 m.), buvęs profesionalus amerikiečių plento dviratininkas pasaulyje, išgarsėjo pasiekęs visų laikų rekordą – septynis kartus laimėjo „Tour de France“ lenktynes. 1999 m. jis buvo pripažintas geriausiu pasaulio atletu. Atrodytų, kas čia tokio, jei ne faktas, kad L. Armstrongas visus šiuos laurus nuskynė pakilęs kone iš mirties patalo. Įveikęs vėžį, kurį gydytojai jam diagnozavo 1996-aisiais. Liga stiprų ir jauną vyrą užklupo netikėtai, metastazės buvo išplitusios į smegenis ir plaučius. Po ilgo gydymo, kelių operacijų, eksperimentinio gydymo L. Armstrongas nugalėjo vėžį ir, visų nuostabai, grįžo į profesionalųjį sportą.

Viename interviu dviratininkas prisipažino, jog tai nebuvo lengva, bet tikėjimas, kad pasveiks, neleido nuleisti rankų. Po ligos jis viską turėjo pradėti nuo pradžių, sustiprinti sunykusius raumenis, atgauti ištvermę... Ir jam pavyko. L. Armstrongas sako, kad liga jį užgrūdino, pakeitė mąstymą, požiūrį, suteikė dar didesnės dvasios stiprybės ir noro kuo prasmingiau leisti jam suteiktą antrąjį gyvenimą.

Garsus britų astrofizikas ir mokslo populiarintojas Stephenas Hawkingas (72 m.), būdamas 21-erių, susirgo amiotropine lateraline skleroze. Gydytojų nuosprendis buvo negailestingas, nes jie jaunuoliui prognozavo daugių daugiausia kelerius gyvenimo metus. Sausį S. Hawkingas  atšventė 72-ąjį gimtadienį ir yra vienas garsiausių pasaulio mokslininkų, tyrinėjančių ir mėginančių įspėti visatos paslaptis. Negalia, kuri prikaustė mokslininką prie invalido vežimėlio (jis yra beveik visas paralyžiuotas ir gali kalbėti tik per kompiuterį), nesutrukdė baigti universiteto, parašyti daugybę straipsnių, dėstyti universitete, išleisti ne vieną knygą. Argi tai ne neįtikėtinų žmogaus galimybių triumfas?! O patį faktą, kad jam pavyko išgyventi, gydytojai iki šiol vadina medicinos stebuklu.

JAV vandenlentininkei Alexai Score (24 m.) prieš aštuonerius metus diagnozuotas kraujo vėžys netrukdo siekti sporto aukštumų. Mergina, nepaisydama sunkios ligos, tęsia profesionalios sportininkės karjerą. Spaudoje rašoma, jog jaunoji amerikietė, sužinojusi apie  mirtiną ligą, neišspaudė nė vienos ašaros. Tepasakė, kad jai užteks užsispyrimo ne tik kovoti su vėžiu, bet ir siekti sporto pergalių. „Nors tenka iškęsti chemoterapijos procedūras ir nuolat vartoti vaistus, manau, kad devyniasdešimčia procentų mano sveikatos lemia optimistinis požiūris ir nusiteikimas“, – sakė žurnalistams A. Score.

Stebuklingais išgijimais garsėjančios vietos

• Fatima (Portugalija). Nuo 1917 m., kai Fatimoje piemenukams apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija, ji tapo viena lankomiausių piligrimų.
• Lurdas (Prancūzija) tapo šventa vieta, kai 1858 m. vasario 11 d. keturiolikmetei mergaitei Bernadetai Subiru pasirodė Jėzaus motina Marija. Marija paragino Bernadetą tam tikroje vietoje kasti žemę, ir ištryškęs gydomųjų savybių turintis šaltinis.
• Gvadalupės Marijos bazilika (Meksika). Teigiama, kad 1531 m. gruodžio 12 d. kalnuose gyvenančiam indėnui Juanui Diego apsireiškė Gvadalupės Marija. Nuo to laiko ši vieta laikoma šventa.
• Šiluva, dar vadinama Lietuvos Lurdu, yra viena iš penkių Europos vietų, kur Mergelės Marijos apsireiškimą yra oficialiai pripažinusi bažnyčia.
• Aušros vartai (Vilnius). Čia piligrimus traukia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos paveikslas.
• Pivašiūnus (netoli Alytaus) garsina bažnyčioje esantis stebuklais garsėjantis Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas.
• Merkinės piramidė (Varėnos r. Česukų km.), nors ir prieštaringai nuskambėjusi, vis dar traukia žmones. Teigiama, kad ne vienas būdamas joje yra atgavęs sveikatą.
• Vištyčio šaltinis (pasienyje su Lenkija ir Kaliningrado sritimi), Alksnėnų šaltinėlis (tarp Pilviškio ir Vilkaviškio) bei Krokulės šaltinis, esantis Anykščių rajone, garsėja gydomosiomis savybėmis.