„Tikriausiai, atsimenu visas Kalėdas iš vaikystės. Tai – svarbiausia šventė mūsų šeimoje: taip nelaukdavome nei gimtadienių, nei kitų progų. Tėvai stengdavosi suruošti puikią Kalėdų šventę – rūpindavosi magiška atmosfera“, – praėjus šių metų Kalėdoms savo vaikystės šventes prisimena Vaida Skaisgirė.
Su portalo Žmonės.lt skaitytojais ji dalijasi fotografija, užfiksuota darželio šventėje. Nuotraukoje – ji, dvejais metais jaunesnė sesuo Miglė, Kalėdų Senelis ir pasakų herojai. Tiesa, Vaida darželio vaikystėje nelankė – tai mama nuvedė į vieno darželio Kalėdų šventę, kad dukros pasidžiaugtų. Vaida tiksliai nepamena, kaip ten pateko.
„Porą savaičių bandėme eiti į darželį, bet labai nepatiko – tėvai buvo priversti sugrąžinti auklę“, – prisiminė Vaida.
V.Skaisgirė tikina vaikystėje ilgai tikėjusi Kalėdų Seneliu – jo laukdavo dar besimokydama pradinėje mokykloje.
„Kalėdų Seneliu tikėjau labai ilgai. Man buvo tikras smūgis sužinoti, kad jo nėra. Tačiau tėvai labai gražiai paaiškino, o mes su seserimi buvome pakankamai sąmoningos ir supratome, kad šis personažas yra metafora“, – sako Vaida.
Ji prisimena, kaip mama papasakojo tiesą apie Kalėdų Senelį: „Mokykloje vaikai pradėjo kalbėtis. Vieni jau žinojo visą tiesą apie Kalėdų Senelį, kiti nežinojo. Drauge su sese pasisodinome mamą ir klausėme, kaipgi čia visgi yra. Tada ji viską gražiai ir paaiškino – sužinojome skaudžią tiesą.“
Tiesa, prieš tai V.Skaisgirė su seserimi Migle buvo spėjusios pasinaudoti Kalėdų Senelio gerumu. „Su sese sugalvojome tokį dalyką: juk į svečius ateina tetos, dėdės – visi atneša dovanų. Jų padovanoja ir Kalėdų senelis. O tėvai? Kur jų dovanos? Gal jie mūsų nemyli?“ – prisiminusi vaikiškus pamąstymus juokiasi V.Skaisgirė. Savo meilę tėvams teko įrodyti: kelerius metus mergaitės Kalėdų proga gaudavo dovanų ir nuo Kalėdų Senelio, ir nuo tėvų – jų sulaukdavo Kūčių vakarą.
Paklausta apie geriausią kada nors gautą Kalėdų dovaną V.Skaisgirė tikina jos sulaukusi dar metų pradžioje: „Geriausia mano Kalėdų dovana – sausio 4 d. gimęs sūnus Atukas. Pernai Kalėdos buvo tikrai kitokios – labai laukėme, kada gims Atukas: visą šventinį vakarą su atvažiavusiais artimaisiais prakalbėjome apie tai. Po šios kalėdinės dovanos nublanko visos kitos, kurias kada nors buvau gavusi.“