Stereotipus laužanti fotosesija: laimingai nuotakai nebūtina S dydžio suknelė
Kai kalbama apie nuostabią šventę – vestuves – ir jos centre atsiduriančios moters grožį, nebelieka vietos stereotipams. Nebūtina numesti svorio, kad būtum graži – pakanka akcentuoti privalumus ir tiesiog mylėti save tokią, kokia esi.
Nestandartinis – L ir didesnis – vestuvinės suknelės dydis nereiškia mažiau laimės nuotakos širdyje. Priešingai – kai kurios jos galbūt milijoną kartų laimingesnės už tas, kurios gali pasigirti vapsvos liemeniu.
Nestandartinis – L ir didesnis – vestuvinės suknelės dydis nereiškia mažiau laimės nuotakos širdyje. Priešingai – kai kurios jos galbūt milijoną kartų laimingesnės už tas, kurios gali pasigirti vapsvos liemeniu.
Tokią žinutę norėjo pasiųsti nuotakų, nebijančių būti savimi, fotosesijos sumanytoja dizainerė Inga Miltienienė.
„Į mane nuolat kreipiasi įvairaus amžiaus būsimos nuotakos ir pastaruoju metu pastebiu, kad beveik visos jos labai lieknutės ir dažniausiai sutartinai žada iki vestuvių dar numesti svorio. Daug merginų šiandien yra kompleksuotos, nepasitikinčios savimi, nes net būdamos itin lieknos, vis tiek bado pirštu į savo neva per storas rankas ar pilvą, galvoja, kaip numesti svorio, prašo jų nė nematuoti. Tai ką tada kalbėti toms, kurios iš tiesų nešioja didesnius dydžius?“ – retoriškai klausia I. Miltienienė.
Apskritai dizainerė pastebi, kad Lietuvoje trūksta didesnių dydžių vestuvinių suknelių – atrodo, kad viskas pritaikyta tik įsispraudžiančioms į S dydį, o rubensiškų moterų, kurios leidžiasi į vestuvinės suknelės medžioklę, dažnai laukia didžiulis nusivylimas. „Jos jau bijo eiti į suknelių salonus, nes juose dažnai sulaukia skaudžios kritikos ar mažų mažiausiai išgirsta, kad jų dydžio suknelių ten nėra. O kas keisčiausia, tos merginos, kurios neranda savo dydžio nuotakos suknelių, nebeateina ir siūtis. Siunčiasi iš užsienio, daugiausiai kinų sukneles“, – sako I. Miltienienė. Todėl ji ir sumanė fotosesiją, kuria norėjo parodyti, kad visos moterys yra gražios, jei tik sugeba mylėti save ir atskleisti savo privalumus: „Ir lieknos merginos turi trūkumų. Vis dėlto manau, kad jeigu mergina pasitiki savimi, jei ji laiminga, ji jau yra graži“.
Į madą grįžta rubensiškos formos
I. Miltienienės sumanymą viešbutyje „Ramada Hotel & Suites“ iškart sutiko įgyvendinti vestuvių fotografas Victoras Morozovas. „Rubensiškos formos ateina į madą. Šiandien tas merginas vadiname nestandartinėmis, o rytoj galbūt mes, liekni žmonės, būsime tie nestandartai“, – įsitikinęs fotografas. Jo teigimu, geram fotografui nesvarbu, kokių formų moteris pozuoja prieš jo fotoobjektyvą. Profesionalas mokės padaryti taip, kad jam paliepus, mergina tinkamai atrodys ir stovės prieš fotoaparatą – taip, kad būtų pabrėžti jos privalumai ir paslėpti trūkumai, ir dar galvos, kad visa tai padarė pati. „Svarbus psichologinis barjeras, pirmiausiai modeliai neturi savęs gėdytis. Svarbu kokios nuotaikos fotografuotis ateina modelis. Svarbi moters nuotaika, jos dalyvavimas ir suvokimas, kad ji tai daro ir jai puikiai tai išeina. Kai žmogus tai supranta, lengva dirbti. Sudėlioti kažkaip moters rankas, pasukti į kurią nors pusę – tai dar ne viskas. Jeigu ji netiki savo grožiu, vargu, ar kažką sudomins jos fotografija“, – įsitikinęs profesionalas.
Fotosesijai pasirinktos dvi moterys. Viena jų – jau ištekėjusi Sigita Mackevičienė, kita – dar tik besiruošianti šią vasarą su mylimuoju sumainyti žiedus Vilūnė Sablevskaitė. Moterims įvaizdį kūrė plaukų stilistė Alina Gai ir visažistė Svajūnė Banuškevičienė.
Didesnis dydis – ne mažiau laimės
„Pagarba Ingai, kad ji tai sugalvojo. Gerai, kad yra tokių žmonių, kurių dėka galima paslėpti trūkumus. Įsivaizduokite, dabar mane įsispraudusią į S dydžio suknelę. Taip dažnai daro, jeigu ateina moteris, kurios 40 dydis, ją bando įsprausti į S dydžio suknelę! Esu tai mačiusi“, – patirtimi dalijasi vestuvinių suknelių modeliu trumpam tapusi S. Mackevičienė. Anot jos, svarbiausias darbas, puošiant nuotaką, tenka būtent dizainerei, o tik po to – fotografui: „Jei būsi įsispraudusi į suknelę, kuri per maža, nepadės joks fotografas. Būtent dizainerė sukuria daiktą tokį, kuris tinka būtent tau, su kuriuo nereikia stovėti įtraukus pilvo, galima laisvai kvėpuoti. Kai pamatai, kad suknelė tau puikiai tinka, daugiau nieko ir nereikia“. Moteris įsitikinusi, kad gero žmogaus turi būti daug ir didesnis drabužio dydis jokiais būdais laimės nesumažina.
Su tuo sutinka ir Vilūnė Sablevskaitė: „Kad jūs matytumėte, kokia aš laiminga. Sako, kad stambesni žmonės yra laimingesni. Drabužio dydis juk neturi įtakos.“ Ji ypač nudžiugo sulaukusi dizainerės pasiūlymo sudalyvauti tokioje fotosesijoje, nes esą žurnaluose šmėžuoja tik standartinės lieknos moterys, į kurias jaunos mergaitės bando lygiuotis: „O Inga pametėjo tokią mintį, kad tos jaunos mergaitės gali matyti, jog gali būti ir kitokios moterys ir gražiai atrodyt. Man patiko, kad ji mato ir kitokius gražius žmones“.
Ji prisipažįsta pati patyrusi nemažai vargo, ieškodama vestuvinės suknelės, mat išsirinkti dailų drabužį stambiai jaunai merginai – Lietuvoje beveik misija neįmanoma. „Aš beveik visus salonus apžiūrėjau. Jeigu radau, tikrai tai buvo baisu. Aš vis dėlto esu jaunas žmogus, man norisi sau patikti. Juk tai labai svarbi diena mano gyvenime“, – sako vestuvių suknelių modeliu vienai dienai tapusi moteris. Jos teigimu, svarbiausias grožio receptas susijęs ne su drabužiu ir juo labiau ne jo dydžiu – svarbiausia džiaugtis gyvenimu ir spinduliuoti aplinkiniams gėrį.
