Stiliaus karalius N. Woosteris: Niujorke esi priverstas būti pragmatiškas
Lietuvoje gal ir nedaug kas girdėjo apie Nicką Woosterį, bet šiaip jau jis labai garsus žmogus. Penkiasdešimt septynerių amerikietis vadinamas gatvės stiliaus karaliumi ir žmogumi prekės ženklu, nes ir pats atrodo taip, kad su niekuo nesupainiosi, ir apie vyrų išvaizdą nusimano kaip niekas kitas.
Daug metų dirbantis mados industrijoje Woosteris vieną koją įkėlė ir į grožio pasaulį – tapo „Kiehlʼs“ ambasadoriumi. O kuo čia dėtos mes, moterys? Na, juk pastebime, kad mūsų vyrai ėmė rūpintis savo išvaizda, o ir smagu, kai bendroje vonios lentynėlėje jų kremai atrodo ne prasčiau už mūsų.
Jei kas nors menkai domisi mados industrija ir nėra girdėjęs Nicko Woosterio, kaip jam pasakytumėte, ką veikiate?
Nežinau, nors reiktų kažkaip suformuluoti, nes mano tėvas ir jo žmona iki šiol nesupranta, už ką man mokama. Iš esmės darau tris dalykus: bendradarbiauju su brendais kurdamas jiems produktus, konsultuoju juos verslo klausimais ir atstovauju brendams kaip jų ambasadorius.
Gimėte Saline, Kanzase. Kaip sugebėjote iš ten ištrūkti ir tapti stiliaus ikona?
Augau aštuntajame dešimtmetyje, buvau gėjus ir žinojau, kad man reikia bėgti į Niujorką. Tai buvo išlikimo klausimas.
Viena ir kita neturi nieko bendra. Aš augau aštuntajame dešimtmetyje, buvau gėjus ir žinojau, kad man reikia bėgti į Niujorką. Tai buvo išlikimo klausimas. Ir Niujorkas man buvo labai geras, kaip ir kitiems, tokiems kaip aš. Aišku, turėjau ten susirasti darbo. Kadangi visada norėjau ką nors daryti su drabužiais, tas darbas buvo prekyba jais. O kad tapčiau, kuo tapau, prireikė dar 25 metų.
Iš pradžių dirbote su garsiais mados namais, paskui pasivadinote „laisvuoju agentu“. Turėjote kokį nors ilgalaikį karjeros planą?
Aišku, kad ne. Nesu toks gudrus. Aš tik visada stengiausi dirbti su tomis parduotuvėmis ir ženklais, kurie man patiko. O visa kita buvo mišinys iš sėkmės, sugebėjimo atsirasti tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir atkaklumo, kuris galiausiai sulaukė atlygio. Patikėkite, buvo ir pakilimų, ir duobių – to, ką kiekvienas gyvenime patiria.
Kada sukūrėte savo instagramo paskyrą ir kaip jaučiatės būdamas socialinių tinklų garsenybė?
Ją sukūriau 2011 m., nes tuo metu turėjau laimės dirbti „Gilt Groupe“ ir mano jauni kolegos daug kalbėjo apie instagramą. Džiaugiuosi, kad buvau vienas iš pirmųjų. Ir turėjau puikių mokytojų. Kyleʼas Kriegeris, kurio nesu gyvenime sutikęs, bet kurį seku (kaip ir daugybė kitų), yra pasakęs: „Būti garsiam instagramo paskyroje yra tas pats, kas būti turtuoliu „Monopolio“ žaidime.“ Gaila, kad apie tai nepagalvojau.
Turite daugiau nei pusę milijono sekėjų. Tai papildoma atsakomybė, spaudimas?
Ne, dirbu taip, kaip visada dirbdavau. Tačiau dabar aš suprantu, kad už galimybes, kurias šiandien turiu, kaip ir už viską dabartiniame gyvenime, esu dėkingas savo sekėjams ir skaitmeniniam pasauliui.
Mados industrijoje pradėjote dirbti prieš 30 metų. Ji labai pasikeitė?
Pasikeitė verslas. Kai pačioje pradžioje dirbau pardavimo vadybininku, net nebuvo kompiuterių. Paskui atsirado internetas, vėliau – socialiniai tinklai. Ir kiekviena naujovė turėjo milžinišką poveikį mados industrijai. Štai dėl ko gyvenimas yra toks nuostabus. Kiekvienas praeitas dešimtmetis atrodė fantastiškas, neapsakomai modernus! Bet juk visais laikais kiekvieną sezoną mes norime to paties dalyko: būti apžavėti ir sugundyti.
Kaip kito vyrų apranga? Jei reiktų pasakyti, kada ji buvo geriausia ir blogiausia, kuriuos momentus paminėtumėte?
Man geriausia apranga yra ta, kuri dar bus. Noriu pasakyti, kad aš nuolat ieškau. Ir kai randu ką nors nauja ar sužinau, ko nežinojau, vertinu tai kaip mažą pergalę. Todėl mano geriausias metų laikas – sausis ir birželis, kai vyksta vyrų mados savaitės.
Kuo Niujorko vyrų stilius ypatingas? Ir kuo jis skiriasi nuo kitų mados sostinių vyrų stiliaus?
Manau, kad niujorkiečiai stilių ir kūno priežiūrą vertina praktiškai. Niujorke esi priverstas būti pragmatiškas, o tai reiškia, kad visada geriausia rinktis mažiausio pasipriešinimo kelią. Italų mada labiau apgalvota. Japonų vyrai labiau ją išmano.
Kada susikūrėte asmeninį stilių?
Aš net nežinau, ar kada nors tokį turėjau. Tikiu, kad stilius ir skonis yra nuolat besiplečiantys, besivystantys dalykai. Jei nustosiu augti ir mokytis, manęs neliks. Visada sakau, jog madą išmanau tik todėl, kad prieš trisdešimt metų dirbau „Barneys New York“. Ten mokiausi iš Peterio Rizzo, kuris savo ruožtu mokėsi iš Fredo Pressmano. Tai buvo išsilavinimas, kokio niekur nerasi ir nenusipirksi.
Bendradarbiavimas su „Kiehlʼs“ atveria jums naują grožio industrijos pasaulį. Ar grožis visada buvo jūsų gyvenimo stiliaus dalis?
Pagrindinis mano dėmesys koncentruojamas į madą, tačiau veido ir kūno priežiūra yra to, kaip atrodai, pagrindas: be jos mano stilius būtų nedaug vertas. Nors aš niekada nebuvau grožio produktų maniakas. Atvirkščiai, ieškau tokių, kurie būtų paprasti ir efektyvūs, perku juos tikslingai. Mano būtinasis rinkinys: tiršta vaškinė plaukų pomada, odos kremai nuo senėjimo ir priemonės, kurios kuo labiau palengvina barzdos priežiūrą.
Kaip nors ypatingai ją prižiūrite?
Vyrai dažnai nesupranta, kad turėti barzdą yra daug didesnis rūpestis, nei kas rytą švariai skustis.
Vyrai dažnai nesupranta, kad turėti barzdą yra daug didesnis rūpestis, nei kas rytą švariai skustis. Kai pradėjau ją auginti, pastebėjau, kad oda toje vietoje išsausėja, būna sudirgusi. Paskui aptikau, kad yra aliejų, kurie puikiai sprendžia šią problemą; ir plaukai atrodo sveikiau, ir oda nurimsta. Dabar „Kiehlʼs“ pristatė tokį aliejuką – labai lengvą, vos juntamai dvelkiantį medžiu.
Kodėl nutarėte bendradarbiauti su „Kiehlʼs“?
Daug metų gyvenu Niujorke ir „Kiehlʼs“ žinau nuo neatmenamų laikų. Tiesą sakant, aš ir savo broliui juos prirodžiau – dar tada, kai jie turėjo tik vieną parduotuvę Ist Vilidže. O „Kiehlʼs“ šiemet man pasiūlė prie jų prisidėti, nes jiems pasirodė, kad mano požiūris į vyrų stilių ir jų požiūris į vyrų odos priežiūrą – labai panašūs. Drauge mes sukūrėme seriją vaizdo įrašų apie situacijas, su kuriomis vyrai susiduria kiekvieną dieną. Viliuosi, mano patarimai bus naudingi vyrams, kurie nori žinoti šiek tiek daugiau apie stilių ir odos priežiūrą.
Ką manote apie vyrų odos puoselėjimą, koks jis šiandien?
Per daug metų vyrai priprato rūpintis savimi, daugiau apie tai išmanyti, todėl odos priežiūros priemonės tobulėja. Bet net jei vyras šiandien supranta, kad jam nepakanka muilo gabalėlio, dauguma vis dar gaili laiko odos priežiūrai, jei ji užima daugiau nei kelias minutes. Aš – ne išimtis, todėl mane ir traukia tokie ženklai, kaip „Kiehlʼs“, ypač dabar, nes jų naujoji „Age Defender“ linija siūlo paprastą komplektą iš serumo, drėkiklio ir akių kremo, kurie vienu metu sprendžia daug senstančios odos problemų.
Ką jūs pats manote apie senėjimą? Ir kokia jūsų geros išvaizdos paslaptis?
Nesu apsėstas minčių apie senėjimą, bet dabar aš, be abejo, geriau informuotas, kas jį gali sulėtinti ar paspartinti, nei tada, kai buvau dvidešimtmetis. Visiems galėčiau patarti vieną dalyką: naudokite apsauginį saulės kremą. Vyrai, ypač jaunesni, dažnai nenusimano apie jo poveikį, sieja jį su paplūdimiu. Bet labai svarbu suprasti, kad, nepriklausomai nuo to, kiek laiko būni lauke ir kur, apsauginis kremas – būtinas. Jei jo nenaudoji, visos kitos pastangos puoselėti odą bus tik tuščias laiko švaistymas.
Koks jūsų rytinis grožio ritualas?
Veidą prausiu maudydamasis duše, kad sutaupyčiau laiko. Paskui naudoju serumą, akių kremą ir drėkiklį. Prieš išeidamas nepamirštu lūpų balzamo ir apsauginio saulės kremo.
Kas jums svarbiausia renkantis odos priežiūros priemones?
Bendrais bruožais – grynumas, aiškumas, o svarbiausia, paprastumas. Aš nesu „produktų vyrukas“, todėl nemėgstu įmantrių daiktų, ieškau to, ką paprasta naudoti, noriu, kad viskas, ko man reikia, būtų vienoje vietoje. Dar labai vertinu autentiką.
Jūs – daug skraidantis žmogus. Kokie daiktai jums būtini lėktuve?
Tai priklauso nuo skrydžio trukmės. Jei jis ilgas, mūviu treningines kelnes. Bet labai svarbu prie jų vilkėti kokį nors švarką ar gražų apsiaustą, kad neatrodytų, jog mano kelnės – sportinės. Idealus komplektas nakčiai lėktuve – juodas kašmyro kardiganas, juodi teniso maškinėliai, juodos trikotažinės kelnės ir „Church“ brogai. Svarbu turėti ir veido priežiūros priemonių. Aš lėktuve veidu rūpinuosi labiau nei namuose, nes skrydžiai, ypač kai kertamos kelios laiko juostos, stipriai kenkia odai. Man būtinas drėkinamasis paakių kremas, kad neatrodyčiau toks pavargęs, koks jaučiuosi. Visada patepu lūpas balzamu ir (tuo pačiu balzamu) nagų odeles, kad jos neišsausėtų.
Kaip dedate į lagaminą daiktus, kad jie po skrydžio nebūtų sulamdyti?
Svarbiausia panašius daiktus dėti drauge. Todėl visas kelnes dedu į lagamino dugną, švarkus – viršuje, o marškinius ir megztinius – šonuose. Batus dedu apačioje ir viršuje. Lagamino krovimas – kaip „Tetrio“ žaidimas.
Ar nuo to, kur keliaujate, priklauso jūsų drabužių paletė?
Žinoma. Ji priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: a) oro; b) kur vyksti ir ką kelionėje sutiksi. Jei ruošiuosi į paplūdimį, spalvos bus neabejotinai ryškios, taip pat imsiu labai daug baltų daiktų. O jei manęs laukia Paryžius ar Tokijas, paletė bus daug tamsesnė.
Tatuiruotės – jūsų gyvenimo stiliaus dalis? Jos ką nors reiškia?
Ne. Man jos tiesiog patinka. Ir dar patinka, kad kai vilkiu švarką su ilgomis kelnėmis, niekas nė neįtaria, kad jų turiu.
Pasakykite ką nors, ko niekas apie jus nežino.
Penktoje klasėje grojau klarnetu.