Tokijo „Alvark“ krepšinio komandą treniruojantis Dainius ADOMAITIS (49) pažino ir pamėgo Japoniją, tad neilgai svarstė, ar likti dar bent metams. Ypač kai per pirmąjį sezoną galėjo pasijusti kaip namie – čia laiką leido su žmona ir trimis dukromis.
Koks gi tas krepšinis Japonijoje?
Žaidimo stilius gerokai skiriasi, nes klubas gali registruoti tik tris užsieniečius, iš jų aikštelėje vienu metu gali būti du, o vietiniai krepšininkai – mažesni ir kur kas greitesni. Visa tai įspraudžia į tam tikrus rėmus, turi sudėlioti visai kitokį žaidimo planą, tačiau toks iššūkis karjeroje nėra pirmas. Krepšininkai Japonijoje fantastiškai imlūs darbo kultūrai ir greitai mokosi – su jais dirbti vienas malonumas.
Čia visai kitoks nei Europoje pasiruošimas rungtynėms – negali surengti rytinės treniruotės, nes tą patį savaitgalį reikia dukart žaisti su tuo pačiu varžovu, pavyzdžiui, vienos rungtynės vyksta šeštadienį, kitos – sekmadienį. Toks formatas susijęs su sezono intensyvumu: būna, per 24 dienas žaidi ir dvylika rungtynių, per sezoną – net 68, o nuo Tokijo iki Hokaido ar Okinavos – atitinkamai 1,2 ir 2,1 tūkstančio kilometrų.