Su K.Kaikariene dėl savo vestuvių besibylinėjantis A.Bogdanovičius: „Ji psichologiškai užliūliuodavo“
2015 metų kovo 14-ąją vienoje pilyje prie Romos šurmuliavo vestuvės, kuriose bendrovės „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanovičius vedė Indrę Mockutę. Planuoti šventę padėjusi žinoma kaunietė Kristina Kaikarienė šįkart nebeatvyko į teismą Vilniuje, kur svarstomos Bogdanovičių šeimos pretenzijos vestuvių organizatorei.
Vilniaus miesto apylinkės teismas šią trečiadienio popietę toliau nagrinėja civilinę bylą, kurioje Andrius ir Indrė Bogdanovičiai apskundė vestuvių planuotoją Kristiną Kaikarienę dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, taip pat autoriaus turtinių teisių pažeidimo. Antrasis atsakovas šioje byloje – K.Kaikarienės vadovaujama viešoji įstaiga „Renginių kodas“.
Neseniai susikūrusios šeimos pretenzijų esmė – šventę rengusi K.Kaikarienė esą savanaudiškai naudojosi Bogdanovičių vestuvėse surinkta medžiaga.
Pavyzdžiui, įkėlė vestuvių Romos pilyje nuotraukas į savo paskyrą svetainėje „Facebook“, tokiu būdu reklamuodama savo teikiamas paslaugas. Tuo pačiu, ieškovų vertinimu, buvo pažeista Andriaus ir Indrės Bogdanovičių teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.
Ieškovai prašo 10 000 eurų kaip neturtinės žalos atlyginimo.
Dalis kaltinimų K.Kaikarienei susiję su vestuvių atributika, dekoracijomis – specialiai Andriui ir Indrei sukurta jų monograma, kuri buvo naudojama kaip leitmotyvas visos šventės metu. Ieškinyje už monogramos vėlesnį naudojimą be jos savininkų leidimo papildomai prašoma 2 000 eurų kompensacijos.
Atsakovė K.Kaikarienė visus jai mestus kaltinimus kategoriškai neigia. O šį trečiadienį kaunietė teisme apskritai nepasirodė. Atvyko tik jos advokatas.
Toks atsakovės požiūris į teismo procesą gerokai nustebino ieškovus. Pastarųjų interesams atstovaujanti teisininkė priminė, kad asmeninį K.Kaikarienės dalyvavimą šios bylos nagrinėjime teismas yra pripažinęs būtinu. Tačiau teisėja Laima Ribokaitė nutarė posėdžio nežlugdyti, mat šioje civilinėje byloje liko tik baigiamųjų kalbų stadija.
Tiesa, pati posėdžio šeimininkė iškart prasitarė, kad proceso dalyviams turės papildomų klausimų. K.Kaikarienės advokatas suskubo užtikrinti, jog į teismo klausimus už savo klientę galės atsakyti jis.
Teisėja tiesiai šviesiai ieškovų paklausė: kodėl jie pasirinko kaip savo šventės organizatorę būtent K.Kaikarienę?
„Asmeniškai aš kitų vestuvių organizatorių nelabai žinau. Kiek matėm straipsnių, laidų – jos renginių vaizdas mums patiko“, – sakė I.Bogdanovičienė.
Bogdanovičiai teisme pasakojo, kad jų santuokos šventė susidėjo iš dviejų dalių – žiedų šventinimo ceremonijos (kovo 3 d.) ir pačių vestuvių (kovo 15 d.).
„Kokią konkrečią dieną sužinojote, kad jūsų vestuvių nuotraukos jau skelbiamos internete?“, – tikslinosi teisėja.
„Kovo 3 d. vyko žiedų šventinimas, tą pačią įkėlė, o kitą dieną mes pamatėm“, – vienas kitam antrino Bogdanovičiai.
„Ar išsakėt atsakovei savo poziciją?“, – teisėja domėjosi, ar ieškovai įspėjo K.Kaikarienę, jog nenori nuotraukų iš jų šventės viešinimo feisbuke.
„Taip, turėjom susitikimą po dviejų trijų dienų kavinėje – paprašėme išimti“, – atsakė A.Bogdanovičius.
Kaip vestuvių planuotoja reagavo?
„Supratau, atsiprašau – pas ją būdavo vienas atsakymas į visas mūsų pretenzijas,“ – tikino I.Bogdanovičienė.
„Supratau, atsiprašau – pas ją būdavo vienas atsakymas į visas mūsų pretenzijas,“ – tikino I.Bogdanovičienė.
Tačiau iš tiesų nuotraukos iš žiedų šventinimo vietos „Facebook“ tinkle liko.
„Mums net nekilo minčių, išims ar neišims... Pasakyta – padaryta“, – ieškovas aiškino, kodėl nekontroliavo, ar K.Kaikarienė įvykdė būsimųjų jaunavedžių reikalavimus.
Bogdanovičiai pasakojo, kad tikėjosi K.Kaikarienės suprantingumo, tačiau vestuvių planuotojos savivalė esą tęsėsi ir prieš pačią vestuvių ceremoniją.
„Atvykę į pilį pasakėme jau griežtesniu tonu. Bet ji pradėjo viešinti ir pilies nuotraukas...“, – kalbėjo I.Bogdanovičienė.
A.Bogdanovičius teisme atskleidė, kad vestuvių planavimo laikotarpis dėl K.Kaikarienės „sąmoningai ar nesąmoningai daromų klaidų“ buvo tapęs tikru jo nervų ir vyriškumo išbandymu.
Vyras prisipažino, kad ne visada galėjo išlikti griežtas ir nuoseklus, nes K.Kaikarienė kažkaip „užliūliuodavo“ jo reiklumą.
„Kristina kažkaip moteriškai ar psichologiškai naudodavosi tuo, kad aš myliu Indrę, ir viską užglaistydavo...“, – apie savotišką K.Kaikarienės naudojamą hipnozę teismui bandė paaiškinti A.Bogdanovičius.
Verslininkas pasakojo, kaip bandė išlaviruoti tarp dviejų blogybių – vis prastėjančios būsimos savo žmonos nuotaikų ir to, kad šventė gali apskritai žlugti.
„Indrė jau buvo įskaudinta. Tai matydamas, stengiausi kažkaip gerinti padėtį. Aš esu verslininkas, ir pirmiausia esu diplomatas. Tuo atveju man buvo svarbu rasti išeitį iš padėties ir pasiekti svarbiausią tikslą – kad vestuvės vis dėlto įvyktų, ir pavyktų kuo geriau. Todėl aš negalėjau kalbėti su Kaikariene piktai, nepasakiau jai, eik tu...“, – minties piktu žodžiu nebaigė ieškovas.
A.Bogdanovičius leido suprasti, kad jo šeimos pretenzijos K.Kaikarienei susijusios ne vien su nuotraukų naudojimu savireklamai ar asmeninės informacijos viešinimu, bet ir kitais niuansais.
„Norėjome gražios šventės, turėjome savo svajonę, savo viziją. O Kristinai Kaikarienei tai yra tiesiog verslas, ir jokio šventumo ji tame nemato, kas labai skaudina“, – kalbėjo I.Bogdanovičienė.
Aš, kaip vyras, gal ir galiu nuryti šitą piliulę. Bet kai matau, kaip mano mylimas žmogus skausmingai reaguoja, aš turiu spręsti kažkaip.
Žmonai antrino ir sutuoktinis.
„Indrė jai sakė, kad juoda spalva nepriimtina. Tikėjomės šventės šviesioje, baltoje aplinkoje. Bet ji mus nuvedė į rūsį su kryžiumi ir nukryžiuotu Jėzum ant sienos... Aš, kaip vyras, gal ir galiu nuryti šitą piliulę... Bet kai matau, kaip mano mylimas žmogus skausmingai reaguoja, aš turiu spręsti kažkaip“, – teismui atviravo verslininkas.
Sakydamas baigiamąją kalbą, ieškovas šios bylos argumentus suvedė į tai, kad esą dėl vestuvių planuotojos kaltės jo šeimos gyvenimas iki šiol yra gerokai apkartintas.
„Mes užsakėme gražias, prabangias vestuves... Man, kaip vyrui, tikrai yra negerai, kai investuota daug, o gautos problemos.
Iš vienos pusės reikėjo, kad vestuvės įvyktų, iš kitos pusės, man reikėjo raminti Indrę. Ji yra moteris ir, natūralu, yra emocingesnė už mane...
Tai buvo bemiegės naktys. O po jų tekdavo eiti į darbą ir kažkaip vadovauti 50 žmonių kolektyvui.
Mūsų emocinė būklė iki šiol yra bloga. Pradedant nuo žiedų šventės“, – kodėl prašo bent simboliškai atlyginti neturtinę žalą, motyvavo ieškovas.
Savo ruožtu teisme nedalyvavusios atsakovės gynėjas bandė sudėlioti K.Kaikarienei naudingus argumentus.
„Nefotografuoti stalų, dekoro, pačios pilies, kuri yra vieša vieta, ar Vatikano – tokio reikalavimo iš gerbiamų ieškovų tikrai nebuvo“, – pabrėžė teisininkas.
Kodėl vestuvių planuotoja ir jos pagalbininkai kėlė kai kurias nuotraukas į „Facebook“?
„Norėjo pasidžiaugti gražiu darbu. Kažko išviešinti ar kitaip pakenkti užsakovams tikrai nebuvo tikslo“, – tikino K.Kaikarienės atstovas.
Jis sakė nelabai suprantantis ieškovų teiginių apie saugomą privatumą, nes po vestuvių jie patys ėmė plačiai reklamuoti savo nuotraukas. „Išėjo žurnalas, televizijos laida, vaizdo klipas Youtube, be to, svečiams leista viešinti nuotraukas feisbuke“, – vardijo advokatas.
K.Kaikarienės atstovas kartojo, kad vestuves organizavusi komanda į užsakovų privatumą nesikėsino. „Iš fragmentų nieko negalima buvo identifikuoti. Iš nuotraukų matyti, kad tiesiog nufotografuotas stalas, prie stalo stovinti Kristina Kaikarienė, o tai jokiais būdais negali pažeisti ieškovų privatumo“, – argumentavo atsakovės atstovas.
Advokatas taip pat pridūrė norintis teismui paaiškinti, kokiame kontekste nagrinėjama ši civilinė byla – ji po Bogdanovičių vestuvių Italijoje yra ne vienintelė.
„Už prabangias vestuves iki šiol neatsiskaityta“, – advokatas tikino, kad Bogdanovičių šventė buvo finansuojama organizatorių lėšomis.
Išklausiusi abi ginčo puses, teisėja verdiktą šioje byloje žada skelbti 2016-ųjų pradžioje.