Su Michaelu Bublé uždainavęs D. Varnas: „Atgarsių sulaukiu iki šiol“

„Kai tokie dalykai įvyksta, būna labai keista, – nuoširdžiai sako Dainotas. – Visiems kartoju, kad tas susitikimas su Bublé buvo trumpa, neįtikėtina akimirka, o atgarsių sulaukiu iki šiol.“

Iš kur gavote tą laimingą koncerto bilietą?

Balandžio 21-ąją buvo mano gimtadienis. Šeima su draugais parengė dovaną – nupirko bilietus į Bublé koncertą. Žinojau, kad jis, sūnui Noah pasveikus nuo vėžio, po kelerių metų pertraukos rengia pasaulinį turą. Viena akimi sekiau, kur arčiausiai mūsų jis atvažiuos. Mačiau, kad buvo numatyti koncertai Anglijoje, Čekijoje. Bet maniškiai įspėjo, kad nepirkčiau bilietų, nes juos padovanos. Tik nesakė, į kurią šalį teks važiuoti. Gavęs bilietus sužinojau, kad manęs laukia Berlynas.

Į koncertą susiruošė smagi šutvė: mano tėvai, brolis, draugė Rūta su sese Daine ir jos vyru Donatu Baumila. Kai nuėjome į areną, jie mane skatino rinktis vietą, eiti artyn prie scenos. Paprastai manęs niekada nepamatysite koncerte šokinėjančio prie scenos – mėgstu likti nuošaliau. O šįsyk nepažinau savęs. Matyt, todėl, kad Bublé man žiauriai patinka, atsidūriau fanų zonoje.

Kadangi pats muzikuoju, buvo įdomu apžiūrėti, kaip jis pasirengė koncertui. Prieš tai apėjau areną. Mačiau, kad nuo scenos yra tiltelis jam ateiti prie publikos, yra laipteliai nusileisti arčiau. Supratau, kad jis, matyt, ateis prie žmonių. Žinojau, kur užsiimti vietą! 

Ir kai Bublé nusileido prie žiūrovų, užkalbino būtent jus?

Nuoširdžiai sakau: nesitikėjau, kad man taip pasiseks. Buvau koncerte žmogaus, kurį norėjau pamatyti labai labai seniai, nes seku jo kūrybą, ji įkvepia mano muziką. 

Žinau, kad per koncertus Michaelas dažnai kviečia padainuoti ką nors iš žiūrovų. Tačiau nė akimirkos nepamaniau, kad tas laimingasis gali būti koks nors lietuvis kur nors Berlyne, juolab – aš. Buvo maloniai keista.

Kai paklausė, kas norėtų padainuoti kartu, pasigirdo šūksnių. Jis priėjo prie manęs, truputį šnektelėjome. Berlyno arenoje, kai aplinkui vien vokiečiai, beprotiškai geras jausmas pasakyti, kad esi iš Lietuvos. Mačiau, kaip jis nustebo tai išgirdęs.

Jis man pasiūlė išsirinkti bet kokią dainą. Norėjau dainuoti „Home“. Tačiau Bublé pasakė, kad tos negalima. Įtariu, dėl to, kad paprastai šią dainą atlieka koncerto pabaigoje ir skiria šaliai, kurioje koncertuoja. Tada pasakiau: „Everything“. Jis tarstelėjo, kad, jo nuomone, tai šūdina daina. Atsakiau, kad man ji patinka... Jis sutiko. Davė toną ir, matyt, nesitikėjo, kad atsakysiu tuo pačiu diapazonu, tomis pačiomis natomis. Man dainuojant jis pašnibždėjo, kad esu geras. Manau, nesitikėjo pataikyti išsirinkti dainuojantį klausytoją.

Buvo labai smagu, kad žmogus, kurį seniai seku, mane pasirinko. Jis net nesuvokia, kiek gerų emocijų man suteikė. Toks dalykas pakrauna.

Taip užtikrintai būtumėte atlikęs bet kurią dainą iš jo repertuaro?

Visas jo dainas bent jau žinau. Bijau sukurti įspūdį superfano, kuris renka mėgstamo atlikėjo plakatus, seka kiekvieną jo žingsnį. Patinka ne tik šis dainininkas. Augau su repo muzika. Bublé mano gyvenime atsirado tik nuo aštuoniolikos, labai gerbiu jo muziką. Na, o jei jis būtų pasiūlęs atlikti kitą dainą, manau, būčiau nesutrikęs ir sudainavęs bent jau jos motyvą.

Kodėl šis atlikėjas jums taip patinka?

Žavi Michaelo požiūris į muziką. Jis tai daro paprastai, neieško gilių prasmių: tiesiog dovanoja kokybiškus kūrinius, kviečia koncertuose jais mėgautis ir kartu gerai praleisti laiką.

Patinka, kad jis savaip tęsia Franko Sinatros kelią – dainuoja įvairaus amžiaus žmonėms priimtiną muziką. Imponuoja jo lengvas humoras, atsipalaidavimo atmosfera koncertuose, o kai dainuoja – užburia tobulas intonavimas, geras tembras.

Judu net išoriškai panašūs.

Gal... Velnias žino... Mačiau iš arti – jis irgi mėgsta pavalgyti...

Nepykstate, kai jus vadina lietuviškuoju Bublé?

Nieko tokio. Man atrodo, kad tapatinimas su labai geru pasaulinio lygio atlikėju nieko neerzintų.

Ir jūs tęsiate kūrybinį savo kelią: į Berlyną važiavote iš karto, vos pristatėte savo naują albumą Vilniuje ir Kaune...

Iš tiesų! Paskui galvojau, gal reikėjo tuos koncertus rengti po susitikimo su Bublé: gal jo koncertas būtų įkvėpęs ką nors kitaip daryti savo pasirodymuose... Albumas „Nakties spalvos“ – antrasis mano kūrybinėje biografijoje. Jau turiu ambicingų ir galbūt kvailų naujų planų: kitąmet noriu išleisti kalėdinių autorinių dainų albumą. Man pačiam mano balsas visada asocijuojasi su Kalėdomis. Jei galėčiau, gyvenčiau Kalėdų šalyje ir atlikčiau tik šiai šventei skirtas dainas. Tai man – gražiausia, sakraliausia. Patinka daug dalykų, kurių kiti nedaro...