Vienintelis toks
„Aš gimiau kiek per vėlai, todėl jam teko dainuoti su kitais, – juokiasi Justė. – „Žemutinių pilių šventė“ – pirmasis Vytauto Kernagio kūrinys, kurį atlikau viešai, bet tūkstančius kartų ką nors iš jo repertuaro dainavau sau, draugams.
Manau, Kernagis buvo pirmas artistas, kurį būtų galima vadinti pop ir jis tai būtų priėmęs kaip komplimentą. Vytautas buvo labai ryškus. Vienintelis toks. Tiesiog unikalus, kitaip tariant – menininkas.
Man atrodo, jis meną suvokė kaip amatą, o tai – didelių menininkų bruožas. Save vis atrasdavo įvairiais amplua, daug dirbo, buvo matomas ir mylimas, tuo pat metu, žinoma, ir labai rizikavo būti nemėgstamas. Bet kai jo neliko, neliko ir abejingų faktui, kad Kernagio pakeisti neįmanoma.“
