Suaugusieji irgi nori spalvinti
Pasaulyje plinta nauja mada – spalvinimo knygos suaugusiems. Lietuvoje leidėjai jau irgi atranda šią nišą, o pirmieji, sugalvoję pasiūlyti tokius leidinius mūsų skaitytojams, ploja rankomis: populiarumas viršijo lūkesčius!
„Tikra knyga“ išleido jau aštuntą grafikos dizainerės Eglės Stripeikienės knygos „Nuspalvink mandalą“ variantą, „Alma littera“ – surizikavo lietuvius supažindinti su Millie Marotta „Minčių spalvomis“. Tiesa, pirmas šios knygos tiražas buvo „atsargus“ – 1500 egzempliorių. Leidėjai baiminosi, kad tokio formato mūsiškiai nesupras, tačiau knyga vos pasirodžiusi ėmė puikuotis perkamiausiųjų sąrašuose. Tiražas ištirpo per kelis mėnesius, tad logiška, kad jau spausdinamas naujas.
„Net ir pasaulyje leidėjai negali atsistebėti spalvinimo knygų suaugusiems populiarumu – jos parduodamos milijoniniais tiražais, – sakė šiuo metu Londono knygų mugėje dalyvaujanti „Alma littera“ leidinio vadovė Daiva Baltrušaitienė. Panašu, kad spalvinimo manija ėmė plisti ir pas mus. Knygą viena iš kitos skolinasi kolegės, perka dovanoms. Sakoma, kad spalvindamas subtiliausius raštus ir figūras mintimis tarsi pabėgi iš šio pasaulio, trumpam pamiršti feisbuką ar kitas tave įsiurbiančias technologijas. Ir iš tiesų – nuspalvinai puslapį per pietų pertrauką ir, žiūrėk, rytinio streso kaip nebūta!“
Dar vienos iliustratorės Johannos Basford spalvinimo knyga „Secret Garden“ muša rekordus pasaulyje – jau parduota daugiau 1,4 milijonų jos egzempliorių ir pasiektos „Amazon“ perkamiausiųjų viršūnės. Tai ne tik nuostabių piešinių knyga – ji dar turi ir papildomų užduočių. Spalvinant šį paslapčių sodą tarp augalų gali rasti netgi lobį, tarp lapų ir žiedų ten slepiasi 63 vabalai, 20 paukščių, 116 drugelių ir net vienas ryklys...
„Žmonės vis dažniau ieško naujų, kūrybiškų laisvalaikio praleidimo būdų, – spalvinimo knygų populiarumą aiškina dailės terapijos specialistė, Kūrybos terapijos namų vadovė Aušra Šūmakarienė. Tokios knygelės – tai nebrangus, patogus, atpalaiduojantis, kūrybinės saviraiškos poreikį tenkinantis būdas. Jis tinka ir nemokantiems piešti, ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes spalvinti žymiai lengviau nei sukurti visą piešinį.“
Spalvindamas subtiliausius raštus ir figūras mintimis tarsi pabėgi iš šio pasaulio, trumpam pamiršti feisbuką ar kitas tave įsiurbiančias technologijas. Ir iš tiesų – nuspalvinai puslapį per pietų pertrauką ir, žiūrėk, rytinio streso kaip nebūta!
Ne veltui spalvinimo knygos suaugusiems dar vadinamos ir terapinėmis, padedančiomis išlieti emocinius išgyvenimus, kuriuos kartais sunku išsakyti žodžiais. Kaip teigia dailės terapijos specialistai, kartais mūsų išgyvenami jausmai per daug sudėtingi, kad galėtume juos įvardinti. Emocijos – tai pirmoji mūsų kalba, padėdavusi bendrauti su pasauliu, kol dar nemokėjome kalbėti, todėl jas išreikšti galime, kai kūrybinio proceso metu pasineriame į savo vidinį pasaulį ir jį užfiksuojame spalvomis ir formomis.
Dailės terapija leidžia žmonėms saugiai ir socialiai priimtina forma išreikšti destruktyvius jausmus, tokius kaip pyktis, baimė, nuoskaudos, tuo pačiu sudaro galimybę juos keisti. Juk kartais patiriami jausmai būna tokie stiprūs, kad nepasiduoda jokiems patarimams, kaip antai „viskas bus gerai“, „nesinervink“, „privalai nusiraminti“. Pavirtę spalvų ir formų simboliais jie tarsi užfiksuojami ir leidžia į daug ką pažvelgti iš šalies. Kai kada netgi pravartu rituališkai jų atsikratyti: užfiksavus suplėšyti, išmesti, sudeginti ir aplaistyti palengvėjimo ašaromis.
Kūrybiniame procese dalyvaujantis žmogus ne tik atsipalaiduoja – ši veikla pažadina vidinę energiją bei potencialą, padeda atsikratyti pasyvumo, kelia teigiamas emocijas, skatina pasitikėjimą savimi. Kai kuriose šalyse suaugę žmonės jau netgi lanko rankdarbių būrelius primenančius užsiėmimus, kuriuose spalvinama ir bendraujama.
Be to, tokia iš pirmo žvilgsnio nenaudinga veikla, kaip spalvinimas, pasirodo, labai teigiamai veikia mūsų smegenis. Jau prieš keletą metų mokslininkai nustatė, kad paprastas rašinėjimas ar paišinėjimas palaiko smegenų aktyvumą, kai nėra aktyvios išorinės stimuliacijos. Testais buvo nustatyta, kad žmonės, kurie klausėsi kaip vardijami atsitiktinai parinkti žodžiai ir tuo metu kažką paišė, įsiminė jų 29 procentais daugiau nei tie, kurie tik klausėsi ir nieko neveikė. Tad gal ne šiaip sau nuo skubėjimo, darbų ir įtemptos veiklos pervargę žmonės ir šluoja nuo lentynų visai nevaikiškas spalvinimo knygeles?