Sudie, kaltės jausme! Kaip atsikratyti vidinio kritiko?
Gydytoja Elizabeth Gerard siūlo labai paprastą praktiką, padėsiančią atsikratyti kaltės jausmo ir išmokti kitaip pažvelgti į gyvenimą.
„O, Dieve, kodėl suvalgiau tą paskutinį pyrago gabalėlį!“; „Negaliu patikėti, kad jau trečią vakarą nesusilaikau nuo saldumynų!“; „Per daug dirbu ir per mažai dėmesio skiriu vaikams...“; „Ir vėl nepaskambinau mamai...“
Kaltės jausmas – labai sunki našta, ji atima daug energijos. Kaltės jausmas mus nubloškia į praeitį ir neleidžia judėti pirmyn.
Tokios mintys sukasi daugumos mūsų galvose. Ir visai nesvarbu, apie ką tas destruktyvus vidinis dialogas: apie maistą, darbą, šeimą, santykius, pareigas – negatyvios mintys mus nuodija. Kaltės jausmas – labai sunki našta, ji atima daug energijos. Kaltės jausmas mus nubloškia į praeitį ir neleidžia judėti pirmyn. Mes tampame bejėgiai.
Nepriklausomai nuo to, kas jį sukelia: buvusi bloga patirtis, vidiniai įsitikinimai, išorės aplinkybės, o gal viskas kartu, rezultatas tas pats – mes įstringame užburtame rate, nuolat kaltindami save.
Lengva pasakyti – atsikratykite kaltės jausmo! Tai ne taip paprasta! Bet yra viena nesudėtinga technika. Tereikia dabar pat garsiai ištarti: „Aš noriu!“. Tokia pati frazė kaip ir „Aš privalau!“ ir „Aš neprivalau!“
Nuo šiol pradėkite fiksuoti, kada jūs vartojate žodžius „reikia“ ir „nereikia“, „turiu padaryti“, „privalau“ kalbėdami apie savo jausmus ir veiksmus. Kai tik pastebėsite, kad ruošiatės sakyti: „Aš privalau, man reikia!“, pakeiskite tai žodžiais: „Aš noriu. Tai paprasta!“.
Taip jūs nustosite save kaltinti, o tik konstatuosite faktą. Išbandykite šį paprastą pratimą ir pajuskite skirtumą, kaip pasikeis jūsų nuotaika ir savijauta, kai užuot sau sakę: „Aš neturėjau valgyti dar ir deserto“, pagalvosite: „Na, taip, suvalgiau tą desertą – iki pat paskutinio kąsnelio. Ir jis man labai patiko!“.
„Reikia“ ir „nereikia“ – klastingi ir didelę jėgą turintys žodžiai, todėl juos labai sunku išstumti iš savo žodyno, bet pasistenkite – kad jie jūsų visiškai neužvaldytų.
Jų kartojimas garsiai ar tik mintyse – blogas įprotis. Iš pradžių tiesiog bandykite pasekti save – kada ir kokiose situacijose juos sakote. Kai jie išplauks jūsų sąmonėje, nekaltinkite savęs: „Oi, prisiminiau, juk neturiu taip sakyti ir taip galvoti!“. Tiesiog konstatuokite faktą: aš vėl save kaltinu. Tik tiek.
Kai nustosite save kaltinti, pasijusite stipresni. Kaip ir joga, kaip ir siekis gyventi sąmoningai, kaltės jausmo atsikratymas nėra tikslas – tai tik praktika. Taip, ji nėra visai lengva, bet leidžia išsigelbėti nuo kelių tonų šiukšlių mūsų galvose ir atlaisvina vietos pozityviems jausmams.
O tada mums bus paprasčiau priimti bet kokius savo gyvenimo aspektus.