Sukrečianti modelio Paulos Čepinskaitės patirtis: „Netekau tiek svorio, kad kilo klausimas, gyventi ar mirti“
Konkurse „Lietuvos svajonių mergina“ išgarsėjusi manekenė Paula Čepinskaitė (20) pasidalijo sukrečiančia savo patirtimi. Po itin artimo žmogaus mirties badauti pradėjusi mergina neteko daug svorio, jos kūnas atrodė it oda aptrauktas skeletas.
Pasakodama savo istoriją P.Čepinskaitė sako norinti atkreipti jaunimo dėmesį ir įspėti, kad vyraujantis grožio kultas, kai „ant bangos“ yra būti itin laibos figūros, nėra teisingas.
Modelis ragina dėl svorio besijaudinančius merginas ir vaikinus nealinti savo kūnų ir negriauti savo gyvenimų, o vietoje to pamilti save su visais galimais trūkumais.
Dramatiška savo istorija P.Čepinskitė pasidalijo su Žmonės.lt skaitytojais:
„Niekada negalvojau, kad pasidalinsiu kuo nors panašiu, tačiau kadangi šitiek daug merginų tiesiog apsėstos minties apie būtinybę būti itin plonoms, nusprendžiau parodyti tikrąją, tamsiąją to pusę.
Ironiška, tačiau buvau viena tų merginų, kurios valgo picą 4 valandą ryto ir visiškai nesirūpina savo figūra. Turiu sėkmingus genus ir nebuvau stora net tada, kai valgydavau per daug greito maisto. Negalvodavau apie kalorijas, o dietas išbandydavau tik iš įdomumo.
Tačiau atėjo diena, kai praradau svarbiausią savo gyvenime žmogų – močiutę. Norėjau atrasti su ja dvasinį ryšį ir buvau įsitikinusi, kad kuo manęs mažiau, tuo arčiau jos esu.
Jaučiausi stipresnė, nei fundamentalūs žmogiškieji poreikiai – norėjau sau įrodyti: man nereikia maisto, kad išgyvenčiau. Tačiau tai buvo melas.
Netekau tiek daug svorio, kad teko atsakyti sau į klausimą – gyventi ar mirti?
Žinau, kad mano močiutė, kuri manimi rūpinasi iš viršaus, norėtų, kad iš gyvenimo pasiimčiau visas jo teikiamas galimybes. Ir aš pasirinkau gyventi.
Supratu, kad sakralumas nesislepia nykstančiame kūne, o maistas nėra priešas. Taip pat, kad esu žmogus, ir man reikia išgyventi.
Mačiau savo mamos ašaras ir jos laimę, kai pradėjau valgyti. Vėl atradau tiek daug skirtingų skonių. Ir jaučiausi laiminga. Grįžo energija, vėl galiu raiškiai kalbėti, be baimės lankytis restoranuose. Tai nėra lengva. Atsigauti niekad nebūna lengva, tačiau verta kautis su kankinančiomis obsesijomis.
TAIP PAT SKAITYKITE: Anoreksija sirgusi paauglė atsitokėjo tik tada, kai šokdama į glėbį vaikinui susilaužė šonkaulius
Žmonėms, kurie neturi panašios patirties, tai sunku suprasti. Visą tą laiką, kai žmonės komentavo mano nuotraukas, aš sunkiai dirbau, kad atsigaučiau. Tačiau žingsnis po žingsnio aš judu teisinga linkme. Ir norėčiau, kad visi vaikinai ir merginos suprastų, kad sveikata ir laimė yra daug svarbiau nei būti itin liesam.
Tai, ką galvoja kiti, neatneša pasitenkinimo. Turime išmokti mylėti save su visais trūkumais. Gyvenimas per gražus, o kentėdama aš praradau per daug laiko. Turime vertinti savo gyvenimus. Nekartokite mano klaidos ir rūpinkitės savimi.“