Sukurtas įspūdingas medalis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti

Dailininkė, menininkė Lina Kalinauskaitė gimė 1983 m. rugpjūčio 18 d. Vilniuje. 2001 m. baigė M. K. Čiurlionio menų gimnaziją. Taip pat studijavo Prahos, Vilniaus bei Florencijos dailės akademijose. Nuo 2012 m. tapo Tarptautinės medalių federacijos (FIDEM) nare, o nuo 2013 m. Lietuvos dailininkų sąjungos nare. Vieni svarbiausių menininkės darbų- ,,Antonio de Macedo“, „Eythor Edvardsson”, ,,Karaliaus Mindaugo“, ,,Karalienės Mortos“ portretai bei „LDK Gediminas. Vilniui – 690 metų“, „Knygnešiai“, „Ikikrikščioniškoji Lietuva“, ,,Didysis Vilniaus Seimas", ,,Lietuva Brangi" ir, žinoma, „Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmetis. 1918-2018“ medaliai.

Lietuvoje per šį svarbų ir sunkų laikotarpį iškilo daugybė įvairių asmenybių, todėl menininkei, kuriant Lietuvos valstybingumo atminimo medalį, teko nelengva užduotis. Pasak Linos Kalinauskaitės, ,,Tema sudėtinga, nes iš daugybės svarbių asmenybių bei įvykių buvo sunku išrinkti kas būtų svarbiausi“. Po baudžiavos panaikinimo kaimo žmonės pradėjo siekti mokslo, o visa tai paskatino inteligentijos sluoksnio formavimąsi, kuris stengėsi kurti valstybingumą,,Ši idėja tuo metu turėjo ir kitokių alternatyvų: galėjo tapti Lenkijos, Sovietų Rusijos, Vokietijos dalimi ar provincija, todėl kiekvieno žmogaus indėlis šiame sudėtingame Nepriklausomos valstybės projekte buvo esminis ir lemiamas“,- sako karo istorikas Valdas Rakutis.

Medalyje šie žmonės grupuojami pagal veiklos sritis, kad atspindėtų įvairių sričių atstovus: prezidentai, poetai, mokslininkai, kūrėjai, kariuomenės vadai, menininkai. Pasak Linos Kalinauskaitės, tai ,,asmenybės, kurios kūrė naująją Lietuvą, vadovavo jai, gynė ir garsino.“ Karo istorikas, Valdas Rakutis teigia, jog ,,Toks mūsų istorijos pateikimas, savo idėja artimas 1930 metų Lietuvos albumui, šiais laikais nėra įprastas: mes labiau linkę skirstyti, abejoti, kvestionuoti ir net juodinti, nei didžiuotis ir lygiuotis. O juk turime į ką... . Vienoje vietoje sudėti Lietuvos valstybės atkūrimą su stojimu į NATO ir Europos sąjungą taip pat iškalbingas ir iki galo mūsų dar neįsisąmonintas faktas. Dailininkei svarbi ne tik kiekviena detalė, bet ir visuma. Lietuvos čia daug ir ji didi.“

Reverse vaizduojamos Lietuvos Nepriklausomybės kovos su bolševikais (1919 m. Kėdainių kautynės), bermontininkais (1919 m. Radviliškio kautynės) ir lenkais (1920 m. Širvintų kautynės), taip pat minimas ir 1923 m. Klaipėdos sukilimas, nepaisant to, nepamirštas ir kontraversiškai vertinamas partizaninis pasipriešinimas 1944-1955 m. bei 1991 metų sausio 13-osios įvykiai.,,Toks situacijos pateikimas nėra naujas, tačiau laisvės kovų apjungimas devizu „Jie kovojo vardan Laisvos, orios valstybės“ yra didelis žingsnis į priekį, formuojant esminį Lietuvos gynėjų naratyvą, kuris sujungia praeitį, dabartį ir ateitį“,- aiškina prof. dr Valdas Rakutis.

Atkreiptinas dėmesys, jog averse vaizduojami protėviai ir patriarchai, kurie tarsi žvelgia iš praeities į savo darbus ir vertina mus, o reverse matomi aktyvistai, kurie nieko nelaukdami imasi veiksmų. Pasak karo istoriko Valdo Rakučio, ,,Toks gilus medalio emocinis užtaisas sustiprina ir pagrindinius simbolius: energingą dailininko Juozo Zikaro Vytį ir to paties autoriaus Laisvės statulą. Tai, kad pasirinktos šio autoriaus ir šios figūros nėra sutapimas, nes dailininkei priimtina ir perimtina šio iškilaus lietuvių dailininko stilistika ir išraiškos formos, pridedančios dokumentiškai tiksliam atvaizdavimui idealizmo ir vidinės energijos.“

Taigi Linos Kalinauskaitės sukurtas medalis ,,Lietuvos Valstybės Atkūrimo Šimtmetis. 1918-2018“ leis šių laikų žmogui pažvelgti iš šono į asmenybes bei įvykius, kurie buvo svarbūs statant nepriklausomos Lietuvos valstybingumo modelį. ,,Ši metalo poezija turi savo jėgą, nepasiduoda devalvacijai ir užmarščiai.“,- reziumavo Valdas Rakutis