Belgijoje vykusio 3x3 pasaulio čempionato baigiamieji akordai skambėjo neįprastai, bet itin džiugiai – per tiesioginę transliaciją krepšininkas Marijus UŽUPIS (29) priklaupė ant kelio ir kreipėsi į mylimąją Martyną PETRĖNAITĘ (24): „Atsiprašau, kad neturiu žiedo, bet duosiu tau šį medalį – ar tekėsi už manęs?“
Martyna atsakė nedelsdama – nuoširdus įsimylėjėlių bučinys, iš džiaugsmo į viršų keliamos rankos ir areną užpildęs siautulys leido pasijusti it išgyvenant svajonę.
Lietuvos komandų užimtos vietos, atrodytų, pačios nepalankiausios – moterų rinktinė liko vos per žingsnį nuo medalio, o ant jūsų, Marijau, kaklo pakibo sidabro medalis. Ar jau pavyko iš naujo įvertinti šiuos pasiekimus?
Martyna: Tuomet jaučiau didelį nusivylimą – išėjus iš „mirtininkų“ grupės viskas atrodė puikiai, bet pusfinalyje gavome smūgį į paširdžius. Bet gal kartais naudinga žengti žingsnį atgal, kad žinotume, ką kitąkart daryti geriau. Dabar ši ketvirta vieta atrodo kaip puiki pradžia.
Marijus: Iš mūsų buvo tikimasi medalių, tad jautėme papildomą spaudimą. Nors po finalo buvome nusivylę, dabar antra vieta pasaulyje džiaugiuosi ir nesijaučiu pralaimėjęs.