Sulaukęs 100 metų mirė buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris

Pasak jo sūnaus Jameso E. Carterio III, jis mirė sekmadienį savo namuose Plinse, Džordžijos valstijoje. Visgi mirties priežasties jis nenurodė.

„Mano tėvas buvo didvyris ne tik man, bet ir visiems, kurie tiki taika, žmogaus teisėmis ir nesavanaudiška meile“, – pareiškime sakė buvusio prezidento sūnus.

„Mūsų įkūrėjas, buvęs JAV prezidentas Jimmy Carteris, mirė šią popietę Pleinse, Džordžijos valstijoje“, – teigiama Carterio centro pranešime socialiniame tinkle „X“.

Pastaraisiais metais J.Carteris buvo gydomas nuo agresyvios melanomos formos odos vėžio, augliai išplito į kepenis ir smegenis. Daugiau nei pusantrų metų jam buvo taikoma palaikomoji slauga jo namuose.

Spalio pradžioje J.Carteris atšventė savo 100-ąjį gimtadienį – jis tapo pirmuoju buvusiu JAV prezidentu, perkopusiu šimto metų amžiaus ribą.

Jamesas Earlas Carteris jaunesnysis gimė 1924 m. spalio 1 d. nedideliame Plainso miestelyje Džordžijos valstijoje, jis buvo vyriausias iš keturių vaikų.

Jo tėvas, segregacijos šalininkas, buvo pradėjęs šeimos žemės riešutų verslą, o motina Lillian buvo registruota slaugytoja.

Didžiosios depresijos patirtis ir tvirtas baptistų tikėjimas nulėmė Carterio politinę filosofiją.

Vidurinėje mokykloje jis buvo krepšinio žvaigždė, vėliau septynerius metus praleido JAV kariniame jūrų laivyne (tuo metu vedė sesers draugę Rosalynn) ir tapo povandeninio laivo karininku. Tačiau 1953 m. mirus tėvui, jis grįžo vadovauti šeimos ūkiui.

Pirmaisiais metais dėl sausros derlius buvo prastas, tačiau J.Carteris pakeitė verslą ir praturtėjo.

Į politiką jis įsitraukė nuo pat pradžių, buvo išrinktas į kelias vietos mokyklų ir bibliotekų tarybas, o paskui kandidatavo į Džordžijos senatą.

Gavo Nobelio taikos premiją

Nuosaikių pažiūrų demokratas įsitraukė į 1976 metų prezidento rinkimus kaip mažai kam žinomas Džordžijos gubernatorius su baptistų pažiūromis ir technokratiškais planais, atspindinčiais jo, kaip inžinieriaus, išsilavinimą.

Prezidento pareigas ėjęs vieną kadenciją 1977–1981 metais, demokratas J.Carteris aktyviai reiškėsi pasauliniame diplomatijos lauke, gynė teises ir buvo ryškus valstybininkas.

Palikęs Baltuosius rūmus, J.Carteris daug nuveikė, kad susigrąžintų savo reputaciją: tapo nenuilstančiu kovotoju už taiką, aplinkosaugą ir žmogaus teises. 1982 metais jis įkūrė gerbiamą Carterio centrą, kad įgyvendintų savo pasaulinės diplomatijos viziją, o 2002 metais gavo Nobelio taikos premiją.

Jo prezidentavimo metu 1978 metais buvo sudaryti Kemp Deivido susitarimai tarp Izraelio ir Egipto, užmegzti diplomatiniai santykiai su Kinija po Richardo Nixono inicijuoto suartėjimo, Panamos kanalo kontrolė grąžinta Panamai.

Tačiau jo administracija susidūrė su daugybe sunkumų, įskaitant Irano įkaitų krizę ir atsinaujinusią naftos krizę 1979–1980 metais, kol galiausiai į valdžią po triuškinančios pergalės atėjo Ronaldas Reaganas.

J.Carterio žmona Rosalynn mirė 2023 metų lapkričio 19 dieną, sulaukusi 96 metų. Santuokoje jiedu pragyveno 77 metus.

J.Carterį pergyveno keturi poros vaikai – trys sūnūs ir dukra.