Sūnui patekus į avariją – žinoma dizainerė prabilo apie patirtą siaubą ir svarbią žinią: „Tai gali išgelbėti“

Žmonės.lt V.Matulevičienė pasakojo, kad tą dieną sūnus Metas kartu su draugais vyko į pajūrį, kai visai neužilgo jos ir vyro telefonuose atėjo netikėtas pranešimas.

„Penktadienio dieną jie važiavo į Klaipėdą, švęsti vieno iš pakeleivių, jo draugo, gimtadienį, kuriam kitą dieną, šeštadienį, sukako 20 metų. Aš tuo metu buvau Klaipėdoje, ir ačiū Dievui su vyru, nes esu tokia perdėto nerimo mama ir, kaip sakant, tikrai labai visada jautriai reaguoju. Tai visada bijojau tokios situacijos. Tuo metu mes su vyru važiavom savo reikalais, stovėjom prie šviesoforo, kai 17 val. vakaro, gavom žinutę iš Meto, kad prie Kauno įvyko „car crash“. Lokaciją atsiuntė tiek man, tiek vyrui. Tuo metu mes susižvalgėme, nes pirmą kartą gyvenime gavom tokias žinutes“, – Žmonės.lt pasakojo moteris.

Tėvai iškart bandė susisiekti su sūnumi. Tiesa, iš pradžių moteris tikėjosi, kad sūnus tiesiog užstrigo kamštyje, kuris įprastai susidaro penktadienį, 17 val. toje vietoje.

„Iš pradžių nelabai supratome, kas išvis įvyko ir kodėl čia tokia žinutė. Iškart pradėjau šaukti vyrui, kad skambink Metui, nes turbūt įvyko avarija. Jis su manimi dalinasi savo buvimo vieta, aš iškart ėjau pažiūrėti, kur jis. Vyras pirmiausia skambino sūnui, tačiau jis neatsiliepė. Paskambino dar kartą – vėl tyla. Tą akimirką, kaip ir kiekvieną mamą, mane apėmė didžiulis nerimas, atrodė, kad tuoj pražilsiu, išpylė šaltas prakaitas. Pažiūrėjusi jo buvimo vietą, pamačiau, kad jis yra prie Kauno. Pradėjau tikėti, kad viskas gerai. Pagalvojau, jog ten dažnai susidaro spūstys, tad galbūt jis tiesiog pateko į nedidelį eismo įvykį, kažkas įvažiavo į mašinos galą ar panašiai“, – kalbėjo moteris.

Susisiekus su sūnumi, jis patikino, kad įvyko avarija ir kol kas jaučiasi geraiu, tačiau daugiau detalių nepasakojo.

„Kol žiūrėjau jo buvimo vietą, sūnus pagaliau pakėlė telefoną. Iškart buvo girdėti sąmyšis, o vyras pradėjo rėkti: „Metai, kas atsitiko, ar viskas gerai?“ Sūnus atsakė: „Įvažiavo man į užpakalį, bet viskas gerai.“ Iškart paklausėme: „Ar sveikas, gyvas?“ Jis patikino, kad taip, viskas gerai, ir dar paklausėme apie kitus, jis pasakė, kad atrodo, jog gerai ir netrukus perskambins. Pagalvojome, kad tiesiog eismo įvykis, nieko rimto, ir kartu su vyru nurimome“, – toliau pasakojo dizainerė.

Kiek vėliau, sūnus plačiau papasakojo, kas nutiko ir atsiuntė vaizdo įrašą. Išvydusi jį, Viktorija suprato, kad avarija didesnė negu paprastas susidūrimas.

„Po kelių minučių jis perskambino ir pradėjo pasakoti apie įvykį. Jis pasakojo, kad išsiliejo dyzelinas ir kitas detales, tada ir supratome, jog avarija buvo kur kas rimtesnė nei iš pradžių atrodė. Jis atsiuntė video iš įvykio vietos, pamačiusi jį, aš iškart apsiverkiau, nes supratau tikrą avarijos rimtumą. Vis dėlto matėsi, kad jam, nors ir šoko apimtam, viskas buvo gerai“, – teigė ji.

Visi važiavę keleiviai patyrė traumas. Nors jos sūnus apsiėjo tik nubrozdinimu, jo draugai nukentėjo kur kas rimčiau.

„Tuomet iš karto nuvežėme šunį pas mano mamą ir važiavome į Kauno klinikas. Visi vaikai nukentėjo skirtingai. Mano sūnui buvo tik nedidelis nubrozdinimas prie akies, šalia sėdinčiam draugui – lūžo kairioji ranka. Mergaitė, sėdėjusi už mano sūnaus, po smūgio buvo be sąmonės, todėl mano sūnus iš karto ją paėmė ir paguldė ant žolės. Didžiausias smūgis teko berniukui, sėdėjusiam gale, už keleivio. Mašina, važiavusi dideliu greičiu, rėžėsi į jų automobilį, ir visas smūgis smogė dešiniajai pusei, taip kad ratas tarsi įlindo į sėdynę. Berniukas, būdamas apie metro devyniasdešimt ūgio, buvo prispaustas, todėl policija turėjo pjauti automobilį, kad jį ištrauktų“, – pasakojo moteris.

Apie tai, kad vaikai jau buvo nugabenti į ligoninę, pranešė telefonas, kaip ir žinią apie avariją.

„Nežinau, kiek laiko užtruko vadavimo operacija, bet visus vaikus, kurie galėjo išlipti patys arba kuriuos išnešė Metas, iš karto sodino į skirtingas greitąsias ir išvežė į Kauno klinikas. Jie nieko nežinojo, buvo šoke. Mes, atvykę į vietą, irgi iki galo nežinojome, nes turėjome informaciją tik iš pranešimų savo telefonuose ir skambučio sūnui“, – dalijosi pašnekovė.

Tiesa, vieno iš važiavusių sūnaus draugų būklė buvo sunki.

„Kai atvykome, nežinojome visos situacijos detalių. Atvažiavome pakankamai greitai ir buvome ten iki 1 nakties, kol sužinojome beveik visą informaciją. Pirmą berniuką su lūžusia ranka paleido tą pačią dieną, mano sūnų išleido pakankamai greitai, patį pirmą. Mergaitę, sėdėjusią už mano sūnaus, išlaikė parą, nes jai buvo smegenų sutrenkimas. Jos būklę stebėjo, bet vėliau paleido namo ambulatoriniam gydymui. O berniukas, kuris buvo labiausiai prispaustas, patyrė sunkių sužalojimų: plyšo plautis, inkstas, kepenys, išnarintas dubens kaulas, sutrupėjusi kairioji koja... Jis visą naktį praleido reanimacijoje, buvo atliekamos operacijos, ir tik vėliau sužinojome, kad net kilo klausimas, ar jis išgyvens. Pirmadienį buvome pas jį ligoninėje, ir jis jau turėjo būti pervestas į traumatologinį skyrių. Dabar lieka klausimas dėl reabilitacijos ir tolimesnių pasekmių po operacijų, nes kol kas dar nežinome, kokios jos bus“, – detalėmis dalijosi ji.

Moteris teigė, kad didelį įspūdį šioje situacijoje jai paliko tai, kad išmaniųjų technologijų dėka pavyko taip greitai sureaguoti į situaciją.

„Didžiausia nuostaba buvo tai, kad viskas buvo įmanoma dėl telefono pranešimų ir „iPhone“ nustatymų, kuriuos kažkada padarėme ir pamiršome. Vaiko telefonas netgi pats paskambino į policiją. Eismas vietoje sustojo dvi valandas, nes avarijoje dalyvavo šešios mašinos. Šis įvykis parodė, kaip technologijos gali padėti pranešti apie pavojų ir apsaugoti artimuosius“, – pasakojo V.Matulevičienė.

Pasidalijusi apie tai socialiniuose tinkluose, moteris įkvėpė ne vieną žmogų, pasinaudoti teikiama šiuolaikinių technologijų pagalba.

„Apie tai pasidalinau socialiniuose tinkluose ir sulaukiau daug komentarų bei padėkų. Nusprendėme savo tėvams, kuriems daugiau nei 65 metai, padovanoti „Apple Watch“, nes šie įrenginiai reaguoja į smūgius, kritimus, insultus ar infarktus ir praneša artimiesiems bei pagalbos tarnyboms. Tai padeda stebėti jų saugumą“, – aiškino dizainerė.

Moteris taip pat pabrėžė, kad laimei, sūnaus pirmasis automobilis buvo didesnis ir ypač saugus, kadangi su mažesniu automobiliu, situacija galėjo baigtis kur kas tragiškiau.

„Mano vyro sprendimas buvo pirkti pirmą sūnaus automobilį mechanine pavarų dėže, kad ateityje mokėtų vairuoti bet kokią mašiną. Pasirinkome „Volvo“ – vieną saugiausių automobilių, pakankamai ilgą. Jei tai būtų buvęs mažesnis automobilis, tokie avariniai padariniai galėjo būti kur kas rimtesni. Tai buvo pirmoji sūnaus autoavarija, jam 19 metų, tai stažas dar nedidelis. Tačiau ačiū Dievui, jis nebuvo kaltas. Šis įvykis buvo pamoka, kad, net ir mokant vairuoti, reikia atidžiai stebėti, kaip elgiasi kiti eisme“, – kalbėjo žinoma moteris.