„Norėčiau, kad apie mane žinotų kaip apie pirmąjį Lietuvos šuolininką į vandenį, kuris dalyvavo olimpinėse žaidynėse“, – nė kiek neabejodamas sako mokyklos dar nebaigęs jaunasis šalies sporto talentas Martynas LISAUSKAS (18), džiuginantis savo pasiekimais ir jau sulaukęs kvietimo studijuoti bei treniruotis Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Martynai, koks buvo pats pirmas tavo šuolis į vandenį?
Gal tai bus juokinga, bet būtent nuo pirmojo ir prasidėjo mano istorija (juokiasi). Vasaras leisdavome sodyboje prie ežero Zarasų rajone. 2013 metų vasarą, kai buvau penkerių su trupučiu, vieną dieną, prisižiūrėjęs, kaip visi šoka nuo liepto į vandenį žemyn galva, šokau ir aš į ežerą net nemokėdamas plaukti. Po šio įvykio mama iškart užrašė į baseiną, kad išmokčiau plaukti. Jau tą patį rudenį pradėjau lankyti mažąjį baseiną pas trenerį Igną Barkauską. Tada dar nežinojome, kad treneris ne tik moko plaukti vaikus, bet yra ir šuolininkas į vandenį. Visus mokslo metus lankiau mažąjį baseiną, išmokęs plaukti perėjau į didįjį, o ten ir pamačiau mažuosius šuolininkus į vandenį, jų treniruotes. Plaukdavau tuos 25 metrus pirmyn atgal, bet visada stebėjau šuolininkų treniruotes, o grįžęs namo kartodavau jų „kareivėlius“ nuo sofos atlošo, kėdžių, kol mama, neapsikentusi tokios saviveiklos ir traumos, paprašė Igno priimti į šuolių į vandenį treniruotes. Taip ir prasidėjo mano šuolininko kelias. Ir puikiai sekėsi nuo pat pradžių. Nuo pat pradžių jaučiau didžiausią šeimos palaikymą, ji niekada manęs nevertė ir neįkalbinėjo rinktis kito kelio ar sporto.