„Suprasti madą“ seminarų cikle stiliaus mylėtojai aiškinosi, kaip mada veikia viešojoje erdvėje
Ketvirtadienio vakarą Socialinių mokslų kolegijoje (SMK) vyko jau ketvirtasis Arnoldo Remeikos-Bomberio organizuojamas seminaras iš paskaitų ciklo „Suprasti madą“. Renginio organizatoriaus teigimu, šiandienos kontekste mada veikia ne tik kaip kultūrinis, bet ir kaip ekonominis reiškinys, todėl pagrindinis šių seminarų tikslas yra pateikti aktualią, koncentruotą, interaktyviai perteiktą ir šios srities profesionalų paruoštą informaciją ne tik mados srityje dirbantiems, bet ir nuoširdžiai ja besidomintiems žmonėms.
Šio vakaro dėmesio centre – mada ir viešoji erdvė: daugiau tvarkos informacijos chaose. Arnoldas Remeika, pradėdamas renginį tikino, kad visi puikiai žinome, jog mada nuo viešojo diskurso yra tiesiog neatsiejama.
Mados projektų iniciatorius pristatė pranešimą tema „Mados žurnalų evoliucija: ar jų dienos tikrai suskaičiuotos?". Pasak Arnoldo, žurnalas yra prabangos prekė. Lietuvoje turime nemažą jų kiekį, tačiau perkame vos keletą jų.
„Visais laikais žurnalai ieškojo, kaip pataikyti į visų klientų norus ir atititkti aktualijas, – kalbėjo Arnoldas Remeika. – Mada yra kaip reakcija. Ji privalo stebėti aplink vykstančius procesus".
Tiesa, atsiradus socialiniams tinklams, o ypač „Instagram'ui“, žurnalams tai reiškė ne itin gerą žinią. Pasak pranešėjo, „Instagram'as“ tapo naująja mados žurnalo versija.
„Vartotojas yra karalius, tad žengti koja kojon su technologijomis yra labai svarbu, – tikino Arnoldas Remeika. – Kas išgelbės mados žurnalus? Lėtas gyvenimas būdas. Manau, kad mes išties pradedame lėtinti savo gyvenimą.“
Mados analitikė, „Spintos guru“ tinklaraštininkė ir žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė pristatė pranešimą tema „Produktas ar įvaizdis – ką iš tiesų parduoda mada ir kodėl vieni ženklai yra matomesni už kitus?“.
Pasak Deimantės, esminis mados ir pačių paprasčiausių, visiems prieinamų bei nebrangių prekinių ženklų skirtumas yra kaina. „Madoje svarbiausias pardavimo momentas yra sugebėjimas sukurti argumentą pirkti, – kalbėjo Deimantė Bulbenkaitė. – Ta vertė yra suprantama dizaineriui, bet ne klientui. Klientas negeba pats įvertinti gaunamos emocinės vertės, nes jis mato tik drabužį ant pakabos, o ne visa tai, kas slypi už jos."
Mados analitikė tikino, kad už didelės ir dažnai ne vienam neadekvačiai atrodančios kainos, slypi, kur kas daugiau nei tik noras užsidirbti.
„Jūs perkate prekinio ženklo istoriją bei prestižą. Be to, parodote savo supratimą apie madą, – kalbėjo Deimantė. – Jūs neperkate drabužio tik dėl to, kad jis gražus.“
+26