Susan Sarandon:„Labiausiai sendina baimė senti!“
Holivudo veteranė Susan SARANDON (70) neabejoja, kad kiekviena moteris su savo kūnu privalo elgtis taip, kaip liepia jos širdis, ir tikina, jog būti senele jai yra vienas didžiausių gyvenimo malonumų.
„Kai manęs klausia, kaip gyvenu, trumpai drūtai atsakau, jog neskubėdama, – tikino ši vis dar jaunatviškai atrodanti aktorė žurnale „Hello!“ – Žinoma, neskubėdama tiek, kiek tai įmanoma Niujorke... Tačiau aš niekada nebuvau iš tų moterų, kurios bėga prieš garvežį. Mano gyvenimas – kaip senas geras vynas: norisi mėgautis kiekviena malonia jo akimirka.“
Ši dama gyvenimu mėgautis tikrai moka. Ar daug jos bendraamžių iki šiol nesiskundžia darbo trūkumu (dar šiais metais aktorę žiūrovai išvys trijuose filmuose, tarp jų – komedijos „Blogos mamos“ tęsinyje „Blogų mamų Kalėdos“), šėlsta „Degančio žmogaus“ festivalyje, po miestą laksto dviračiu, pasirodyti ant raudono kilimo renkasi sukneles su įspūdingomis dekoltė, o prabilus apie seksą meta iššūkį: „Esu atvira pasiūlymams – tiek vyrų, tiek moterų.“
Su įprasta ironijos doze ji kalba ir apie bėgančius metus. „Kuo vyresne tampu, tuo mažiau galvoju apie tai, kaip atrodau, ir daugiau apie tai, ką darau. Tarkime, man labai svarbu, kad 70-ojo gimtadienio proga pasidariusi visus kraujo tyrimus sužinojau, jog rezultatai stebėtinai geri. Taip, aš vis dažniau lankausi pas gydytojus, bandau įvairias detoksikacijos procedūras, atidžiau renkuosi maistą ir beveik nebevartoju alkoholio. Kaip vertinu plastinę chirurgiją? Labai teigiamai! Net neabejoju, kad moterys su savo kūnu turi teisę daryti tai, ką nori, svarbu, kad gerai jaustųsi. Žinoma, svarbu jausti saiką, nes esu įsitikinusi: labiausiai sendina pati baimė senti.“
Kaip ir pomėgis kaupti daiktus. Todėl ne vienus metus kolekcionavusi meno kūrinius, šiuo metu ji svarsto, kam juos išdalyti. „Tiesiog nebenoriu prie nieko prisirišti, nieko rinkti, priešingai, bandau visko, ką sukaupiau, atsikratyti. Noriu, kad mano namų sienos būtų tuščios, todėl ketinu visus meno kūrinius, tarp jų retas nuotraukas ir savo bičiulio fotografo Roberto Mapplethorpe’o darbus, atiduoti vaikams. Dukrai Evai atidaviau net savo sukneles, kuriomis esu žingsniavusi raudonu kilimu, ir papuošalus. Nežinau, kaip kiti, tačiau aš išdalydama savo daiktus jaučiuosi lengvesniu, geresniu žmogumi.“
Tiesa, ji tikrai neketina niekam atiduoti tų daiktų, kuriuos jai padovanojo artimieji. Tarkime, grandinėlės su pakabuku „Honey“ (iš anglų kalbos – „mieloji“), kurią specialiai padaryti korėjiečiui juvelyrui užsakė dukra, nes anūkėlė Marlowe (2) taip vadina močiutę. Tris vaikus užauginusi (dukros Evos Amurri (32) susilaukė su italų režisieriumi Franco Amurri, su kuriuo buvo užmezgusi romaną, o sūnų Jacko Henry (28) ir Mileso (25) – su ilgamečiu partneriu aktoriumi Timu Robbinsu) Susan Sarandon juokiasi, kad būti gera močiute yra daug lengviau nei gera mama. „Marlowe, kuriai rugpjūtį sueis treji, tiesiog nepagaunama ir visą dieną krečia mažas šunybes. Laimei, bent anūkėlis Majoras (9 mėn.) gerokai ramesnis. Tačiau yra viena su jais pažaisti ir pabendrauti, o kita – jais rūpintis ne tik nuo ryto iki vakaro, bet ir naktį, nuolatos jausti atsakomybę“, – įsitikinusi moteris. Deja, Susan dukra su vaikais neseniai persikėlė į Konektikuto valstiją, nes jos vyras Kyle’as čia gavo darbą. „Eva mielai sutiko ten keliauti, nes jau seniai svajojo apie nedidelį namuką su darželiu ir tikino, jog labai pavargo nuo miesto gyvenimo ir nori ramybės. Man tokie dalykai nesuvokiami, aš – miesto žmogus, tačiau ji jaučiasi laiminga ir mane tai labai džiugina.“ Tiesa, užuot verkšlenusi, kad dėl atstumo kurį laiką negalės su vaikaičiais bendrauti taip dažnai, kaip norėtų, Susan tikina, jog jau laukia tos akimirkos, kai jie bus pakankamai dideli ir galės visur keliauti su ja: „Kai augo mano vaikai, aš visada ir visur juos vežiodavausi kartu.“ Pavyzdžiui, į Afriką, kur kadaise buvo su visomis trimis atžalomis išsiruošusi į safarį ir iki šiol atsimena, kaip bijojo naktį leisdama laukinėje gamtoje sugedusiame automobilyje.
O štai miesto džiunglėse Susan Sarandon nebijo nieko. Ypač kritikų, kuriems nuolat kas nors užkliūva – tai jos tatuiruotės, tai iškirptės, tai aštrios kalbos įvairiomis temomis. „Deja, kritikuojantys iš mano gyvenimo bėgant metams nedingsta, – juokiasi aktorė. – Tačiau patikėkite: tol, kol pati gerai jaučiuosi savo kailyje ir sulaukiu savo artimųjų bei šeimos palaikymo, manęs tokie kandžiojimaisi visai nedomina. Įsitikinau – daugiausia klysta tie, kurie bando įtikti kitiems.“