Susirėmus aštrioje diskusijoje – milijonus uždirbęs Gediminas Kvietkauskas rėžė: „Verslui nereikia diplomo“
Ar aukštasis mokslas šiandien vis dar yra sėkmės garantas? Vieni įsitikinę, kad diplomas atveria duris, kiti – kad jis neturi jokios realios vertės. Apie tai – aštri diskusija tarp verslininkų ir akademinės bendruomenės atstovų.
„Diplomas visiškai nesusijęs su sėkme“, – užtikrintai sakys žemės ūkio technika prekiaujančios bendrovės „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas. Anot jo, aukštojo mokslo įvertinimas nieko nepasako apie būsimą darbuotoją.
„Net skaitydamas gyvenimo aprašus aš praleidžiu tą eilutę apie išsilavinimą. Man žymiai svarbiau, kaip žmogus šneka“, – LNK laidoje „Už ar prieš“ šį ketvirtadienio vakarą kalbės jis.
Pats Gediminas mokslus yra baigęs, tačiau, kaip sako, labiau dėl šeimos spaudimo – verslą jis jau turėjo ir anksčiau.
„Mes atsinešam tokį spaudimą, kad žmogus po mokyklos turi baigti aukštąją, tada gauna diplomą, tada susituokia, susilaukia vaikų – ir visi gyvena pagal šabloną. O aš įsitikinęs, kad jaunas žmogus 18-os dar nežino, kuo nori būti. Jis turėtų pagyventi, ieškoti savęs ir, jei reikės, vėliau pabaigs mokslus. Bet jei kalbam apie verslą – verslui nereikia diplomo, reikia smegenų“, – laidoje sakė jis.
Vis dėlto kitokią poziciją pateiks mokslų daktaras, istorijos mokytojas Algis Bitautas.
„Aukštasis mokslas suteikia jaunam žmogui laisvę. Jį baigi ne tam, kad būtum paruoštas pagal instrukcijas, o tam, kad gebėtum užduoti klausimus. Mes žmones vertiname pagal jų kompetencijas, o jas dažnai nusako ir diplomai“, – teigė jis.
Į tai Gediminas atsakė griežtai: „Verslas yra kūryba, o aukštasis mokslas dažnai tą kūrybą sustabdo – pastato ant bėgių ir parodo, kur važiuoti.“
Savo patirtimi dalinsis ir pirmosios aukštakulnių platformos Lietuvoje kūrėja Rūta Stirbytė, kuri gina aukštąjį mokslą.
„Aš universitete sukūriau savo verslą. Jaunam žmogui, kuris dar nežino, ką veikti, studijos yra vieta, kur jis gali sutikti žmones, kurie jam padės. Aš mokykloje tikrai nebuvau pati geriausia, bet universitete viskas pasikeitė – atsirado žmonės, kurie manimi tikėjo. Labai svarbu būti toje bendruomenėje“, – LNK laidoje sakė ji.
Lietuvą įspūdingais išvaizdos pokyčiais nustebinusi verslininkė Ugnė Usevičiūtė taip pat anksti suprato darbo vertę. „Dešimties pradėjau prekiauti gėlėmis. Pati rūpinausi, kaip jas nuskinti, parduoti, už kiek. Tik mama greitai pamatė, kad per daug pinigų uždirbu, ir paprašė savo dalies“, – juokiasi ji.
Ne vieną verslą pradėjusi Ugnė sako, kad verslumo išmoko pati – diplomo tam nereikėjo.
„Aš esu iš penkių vaikų šeimos, tai reiškia, kad visada turėjau kovoti. Taip, kažkada buvau pinigų vergė, bet vėliau jie atneša laisvę – dabar man pinigai yra kūryba“, – sakė ji.
Visai neseniai ji baigė su mityba susijusius mokslus, tačiau liko skeptiška: „Diplomo norėjau tam, kad įsitikinčiau, ar sistema tikrai neduoda to, ką galvojau. Ir tuo įsitikinau“, – teigė Ugnė.
Tuo metu puikiai žinomas virtuvės šefas Rokas Galvonas aukštojo mokslo diplomo neturi, nes karjerą pradėjo labai anksti, tačiau šiandien dėl to jaučia apgailestavimą.
„Pas mane ateina jaunimas, kuris nemoka rašyti, neturi bendravimo įgūdžių. Bet ir pats gailiuosi, kad neturėjau akademinės bendruomenės – nepraplėčiau savo akiračio“, – sakė jis.
Aštri diskusija – jau šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., laidoje „Už ar prieš“ per LNK.
