Susirgusi vėžiu Elona atrado natūralią mediciną: „Kiek esame stiprūs, patikrina siųsti išbandymai“

Elona Petkelienė/Asmeninio archyvo nuotr.
Elona Petkelienė/Asmeninio archyvo nuotr.
Lina Grinkevičienė
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Sužinojusi, kad man – antros stadijos krūties vėžys, atsisakiau operacijos ir nusprendžiau gydytis kitaip. Jaučiau, kad svarbiausia pašalinti ne krūtį, o ligos priežastis, suvokti, kodėl ji neaplenkė manęs“, – atvirauja parapsichologė, moterų klubo „Šviesa“ įkūrėja ir vadovė, Tarptautinės alternatyviosios ir natūraliosios medicinos asociacijos narė Elona Petkelienė.

Atsisakė tradicinio gydymo

Elona pritariamai palinksi galva, kad kiekvienam – savi išbandymai. Moteris sako, kad tai, kas tavęs nesunaikina, tik sustiprina, priverčia sustoti ir įsiklausyti, ką sako vidinis balsas. Sužinojus diagnozę, jos intuicija pakuždėjo, kad ligos priežastis yra emocinė, psichologinė, tiksliau, tai nemeilė sau. Pašnekovė pripažino ilgą laiką gyvenusi dėl kitų, vien dėl sūnaus, su kuriuo liko viena, mirus vyrui. Vos po trejų metų santuokos šiam buvo nustatyta baisi liga – odos vėžys. Bet tie treji metai, sako, atstojo visą dešimtmetį. Jiedu buvo artimos sielos.

Moteris neslepia, kad netikėta vyro liga ją labai sukrėtė. Pamena, dar sovietmečiu, kai medicina nebuvo tiek pažengusi, mylimą žmogų gelbėjo tik morfijaus preparatai. O sulig kiekviena diena jų reikėjo vis daugiau ir daugiau. Jos gyvenimo meilę pasiglemžė paprastas supiktybėjęs apgamas.

„Vyrai tokie – net raginami nekreipia dėmesio į sveikatą, mano, menkniekis, praeis. Pavėluotai priverčiau jį pasikonsultuoti su gydytojais. Mano vyras mirė būdamas 25-erių nuo melanomos. Vėžys jį suėdė per pusmetį. Viską dariau, kad jam padėčiau, net pavyko išvežti gydytis į Vokietiją. Tais sudėtingais 1991 metais... Viskas veltui. Likau vienui viena su dviejų mėnesių sūneliu ant rankų, – atsidūsta Elona. – Sukrėtusi vyro netektis paskatino domėtis, kas yra vėžys – liga ar kažkas daugiau. Kodėl sveikai gyvenančius, jaunus žmones jis puola, o kitų ne. 

Šiai temai paskyriau dvidešimt metų. Atsakymą, manau, radau, todėl ir savo atveju atsisakiau tradicinio gydymo, kuris nepadėjo mano vyrui. Neneigiu mūsų medicinos, bet suvokiau, kad ji nesigilina į ligos priežastis. Kas yra svarbiausia. Nežinau, kaip būčiau pasielgusi, jei man būtų nustatę trečios ar ketvirtos stadijos vėžį, bet ... tuomet toks buvo mano sprendimas. Savo diagnozę priėmiau kaip likimo ženklą, kad metas kažką keisti.“

Pikčiausias priešas – stresas

Parapsichologė atvirauja, kad iki tol ji, kaip ir daugelis žmonių, darė didžiulę klaidą – dirbo nemėgstamą darbą, pamiršusi save aukojosi dėl šeimos, vaiko, kuris buvo jai vienintelis stimulas nepasiduoti. Moteris sako, kad kai gyvenimas virsta išgyvenimu, egzistencija, lydima kasdienio streso, kūnas ima priešintis, kiekviena organizmo ląstelė tampa pažeidžiama.

„Mūsų neigiamos mintys, stresas, neapykanta, nemeilė sau, nesugebėjimas atleisti sau ir kitiems sugraužia iš vidaus. Juk tai – palanki terpė vėžiui tarpti. Juk jis irgi graužia žmogų, tik fiziniame lygmenyje. Taigi, suvokiau, kad mūsų mintys, gebėjimas suvaldyti stresą, pamilti save ir gyvenimą, yra puikus priešnuodis prieš šią ligą“, – dalijasi skaudžia patirtimi.

Svarbu pajusti pirmuosius simptomus

Nors liga suvaldyta, Elona iki šiol yra onkologijos instituto pacientė. Atsakingai tikrinasi, nes vėžys klastingas, visada gali atsinaujinti. Jai išgyti padėjo ne operacija, ne tradicinė medicina, o alternatyvūs gydymo būdai. Moteris teigia, kad labai svarbu stebėti save. Laiku užčiuopta liga sėkmingai gydoma. Ir ne vien vaistais...

Elonai gyvenimas nepašykštėjo išbandymų. Jos nuomone, būtent patirtas didelis stresas išprovokavo vėžį. Prieš daug metų ji intuityviai pajuto, kad sunkiau tapo vairuoti, valdyti dešinę ranką, ji ėmė tirpti. Supratusi, kad kažkas ne taip, iškart kreipėsi į gydytojus. Iš pradžių manė, kad kaltos ataugos, viskas dėl nugaros, bet... išsityrus paaiškėjo, kad tai – antros stadijos krūties vėžys.

Pašnekovė sako, kad vėžys – ne gripas, kuris užklumpa staiga. Nors ji visada uoliai ir pareigingai profilaktiškai tikrindavosi, gydytojai onkologinės ligos užuomazgų neaptikdavo. „Iš pradžių tyrimai rodė, kad tai nepavojinga fibroadenoma, gerybiniai augliai, – atvirauja moteris. – Tik gerokai vėliau, po didelių stresų ir išgyvenimų, situacija pablogėjo. Ko gero, paskutinis lašas buvo dar vienas sukrėtimas po vyro mirties. Pamenu, Vingio parke vežiojau sūnelį. 

Netikėtai mane užpuolė kažkoks maniakas. Šiaip ne taip ištrūkau, ginantis vežimukas nuriedėjo kalnu. Laimė, neapvirto. Net nepajutau, kaip su mažyliu parbėgau namo. Tą naktį pakilo aukšta iki 40 laipsnių temperatūra. Dar maitinau kūdikį krūtimi, pieno buvo daug, išsivystė mastitas (krūties liaukos uždegimas). Manau, tai buvo vėžio užuomazga. Bet tik gerokai vėliau man buvo nustatyta 2 stadijos karcinoma, kurią medikai iškart siūlė operuoti, šalinant krūties dalį ar ją visą.“

Nenorėjo susidraugauti su liga

Elona atsisakė operacijos. Intuicija jai pakuždėjo, kad visada spės, jei reikės, nupjauti krūtį, bet kol vilties yra, reikia kovoti kitais įmanomais būdais. Sako, nesupranta, kodėl vien prevenciniais tikslais Holivudo aktorė Angelina Jolie tam ryžosi. Nes fiziniame lygmenyje liga atsiranda gerokai vėliau, svarbiausia šalinti emocines priežastis.

„Nors visi gydytojai dirba iš širdies, nepamirškime, kad už kiekvieną operaciją ligonių kasos moka nemažus pinigus, tad onkologai yra suinteresuoti atlikti jų kuo daugiau. Nesiūlo alternatyvų. Nesigilina į priežastis. Gydytojai nekalti, jie to nemokomi universitete, remiasi tik tuo, kas mokslo įrodyta, kas oficialiai pripažinta. O kai kam nors pavyksta išsikapstyti iš ligos patalo be chirurginės intervencijos, chemoterapijos, sako, stebuklas. Bet stebuklų nebūna. Mūsų mintys, požiūris į gyvenimą, pasaulį gali tiek susargdinti, tiek išgydyti“, – tikina pašnekovė.

Moters teigimu, jei būtų buvusi tikra, kad serga 3 ar 4 stadijos vėžiu, gal būtų ryžusis operacijai, kitokiam gydymui. Ypač prieš 15–18 metų, kai nieko nežinojo apie alternatyviąją mediciną, vidines žmogaus galimybes, kai apie tai nebuvo plačiai kalbama. Džiaugiasi, kad dabar kai kurie onkologai jau giliau žvelgia į žmogaus ligą.

„Viena gydytoja pasakė man, kad jei kairė krūtis apimta vėžio, priežastys – asmeninės, šeimos problemos, o jei dešinė – tai susiję su karjera, socialiniu gyvenimu, gebėjimu save realizuoti. Ėmiau gilintis, kodėl mane graužia vėžys“, – pasakoja Elona.

Susargdina nemeilė sau

Elona Petkelienė atvirauja, kad vyro mirtis, jos pačios liga viską apvertė aukštyn kojomis. „Kai permąsčiau savo gyvenimą, supratau, kad griebiausi šiaudo, ėjau į nemylimą darbą, kad tik pragyvenčiau. Nors esu baigusi inžinierės technologės mokslus, dirbau prekyboje, tai neteikė džiaugsmo. Pamiršusi save galvojau vien apie tai, kaip užauginti sūnų ir išleisti jį į gyvenimą. O dar vidinė graužatis, kad galbūt ne viską padariau, jog vyras išgyventų. 

Tas nuolatinis stiprus stresas, manau, ir paskatino ligą. Savigrauža ir vėžys veikia tokiu pat principu, pamažu tave sugraužia iš vidaus. Tad pirmiausia reikia keisti mąstymą ir gyvenimo būdą, – sako Elona. – Supratau, kad daug lemia žmogaus pasirinkimas. Nutariau ne susidraugauti su liga, o gyventi be jos. Tas sprendimas sustiprino norą nepasiduoti. Kai atsisakiau šalinti dalį krūties, gydytoja pasakė: „Tai jūsų sprendimas, toliau esate už save atsakinga pati.“ Atsisveikindama medikė man patarė išmokti valdyti savo emocijas, nervus, stresą. Jaučiau, kad turiu kažką keisti, antraip liga nepasitrauks.“

Žingsnis po žingsnio

Tik labai stiprūs žmonės atlaiko likimo siųstus cunamius. Elona buvo viena iš jų. Tikėjo, kad tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno mažo žingsnelio. Moteris pasakoja, kad išdrįso iš esmės keisti gyvenimą: metė nemėgstamą darbą, išsikėlė gyventi į užmiestį, kuo arčiau gamtos, žemės, kur daugiau harmonijos. Kad atrastų vidinę ramybę.

„Vaikščiodavau basa po žolę, stovėdavau apglėbusi ąžuolą, kad šis paimtų dalį mano neigiamos energijos ir suteiktų jėgų. Po truputį ėmiau keisti mąstymą, vertybes, prioritetus. Atradau sąmoningąjį kvėpavimą. Net išbandžiau rupūžės antpilus: pati gaminau, kad tik vėžys kuo greičiau pasitrauktų. Kartą per savaitę pasninkaudavau, gerdavau tik vandenį. Liga paskatino domėtis dvasiniais dalykais, ezoterika, parapsichologija ir dvasiškai tobulėti. Tai padėjo man įveikti ją be operacijos, nes kai keičiasi mūsų energetika, mintys, sustiprėja savigydos procesai.

Laimė, kad tai buvo tik pradinės stadijos vėžys. Man pavyko jį įveikti. Po pusantrų metų tyrimai buvo geri, dar po kitos patikros gydytojai pasakė, kad esu sveika. Vėžys jau neaktyvus penkiolika metų. Nors, kas žino, kada vėl prabus. Dabar suprantu, kiek daug lemia vidinės žmogaus galios, psichinė būsena. Tai mane paskatino įkurti švietėjišką moterų klubą „Šviesa“, kur patirtimi dalijuosi su kitomis moterimis. Padedu joms išmokti mylėti save ir gyvenimą.“

Stebuklų nebūna

Parapsichologė Elona Petkelienė tikina, kad mums likimas duoda tokias pamokas, kokias turime išmokti. Niekada nesiunčia didesnių išbandymų, nei galime įveikti. Svarbu atkreipti dėmesį net į menkiausią atsiradusį ar pakitusį apgamą, naujas linijas delne. „Moterims ypač svarbu pastebėti Veneros kalvoje, kuri prasideda po nykščiu ir driekiasi riešo link, naujus apgamus, sužeidimus, randus. 

Tai susiję su moteriškomis ligomis (gimda, kiaušidėmis, krūtimis). Ir gali byloti apie cistas, miomas, onkologinius darinius, – sako Elona. – Kai pamatau žmogaus delną, ženklus ant kūno, skaitau tarsi ligos istoriją. Jei apgamas nėra pakitęs, aktyvus, nepatariu šalinti vien dėl grožio. Nebent tai rekomenduotų gydytojas, atlikęs tyrimus. Visi kūno ženklai yra tarsi kelrodė žvaigždė, priminimas mums, siunčiama žinia, ką dar turime šiame pasaulyje išmokti. Juk ateiname tam, kad siela patobulėtų, kažko išmoktų. Kai tai žinome, keisdamiesi galime perrašyti ne tik ligos, bet ir gyvenimo istoriją. Net mokslas po truputėlį jau įrodo, kad žmogaus galimybės beribės. Ir stebuklai čia niekuo dėti...“