Susitikime su „Kino pavasario“ konkursinių programų filmų kūrėjais: karčios kasdienybės įkvėptas kinas

Galerijoje „Arka“ vykusiame susitikime tarptautinių konkursinių programų „Nauja Europa – nauji vardai“ bei „Baltijos žvilgsnis“ filmų atstovai – režisieriai, aktoriai, prodiuseriai, operatoriai – pristatė savo darbų idėjas, temas, kūrybinius sprendimus ir pasidalino iššūkiais, kuriuos teko įveikti kuriant kiną.

Konkursinę programą „Nauja Europa – nauji vardai“ sudaro dešimt vaidybinių filmų iš Rytų ir Vidurio Europos, atrinktų atsižvelgiant į du kriterijus: originalų požiūrį į kino raiškos priemones ir savojo tapatumo paieškas. „Nauja Europa – nauji vardai“ gali būti rodomas debiutinis arba antrasis pilnametražis režisieriaus filmas.

TAIP PAT SKAITYKITE: Geriausiais lietuviško kino aktoriais pripažinti Viktorija Kuodytė ir Juozas Budraitis

Šios programos svečiai „Kino pavasaryje“: režisieriai Kinga Debska („Mano dukterys karvės“), Marko Škop („Eva Nova“), Petr Kazda ir Tomáš Weinreb („Aš, Olga Hepnarova“), Marcin Bortkiewicz („Valpurgijos naktis“), Nikola Ljuca („Drėgmė“), Ines Tanovič („Mūsų kasdienis gyvenimas“); aktoriai Michalina Olszanska („Šokių aikštelės dukterys“, „Aš, Olga Hepnarova“), Alexander Benev („Troškulys“) ir Boris Isakovič („Gera žmona“).

Trečius metus „Kino pavasaryje“ gyvuojanti konkursinė programa „Baltijos žvilgsnis“ pristato dešimt Baltijos jūros regiono kino režisierių darbų, keliančių hipotetinius klausimus apie regiono kino identitetą. Festivalyje svečiuojasi šios programos kūrėjai: režisieriai Tomasz Wasilewski („Jungtinės meilės valstijos“), Alexander Mindadze („Mielasis Hansas, brangusis Piotras“), Laila Pakalnina („Aušra“), operatorė Alexandra Ivanova („Čia visad šviečia saulė“) bei filmą „Kino pavasaryje“ pirmą kartą parodęs Ignas Miškinis („Karalių pamaina“).

Konkursinės programos „Nauja Europa – nauji vardai“ atvirai dalijosi savo patirtimi

Tragikomiškame filme „Mano dukterys karvės“ („These Daughters of Mine“) apie dvi labai skirtingas seseris, turinčias suvienyti jėgas po šeimą ištikusios nelaimės, vaidina garsūs Lenkijos aktoriai – Agata Kulesza, Gabriela Muskała, Marianas Dziędzielis, kuris, beje, taip pat lankosi Vilniuje. Filmą pristatyti atvykusi režisierė Kinga Debska sakė, kad norėjo lengvu tonu kalbėti apie svarbius dalykus ir sunkius išgyvenimus, kad žmonės išeitų iš kino salės nusiteikę pozityviai.

Juosta „Eva Nova“ pasakoja apie komunizmo laikais garsią aktorę, kurios karjera jau seniai užmarštyje. Nuo alkoholio priklausoma moteris nusprendžia atkurti ryšius su seniai seseriai paliktu sūnumi. Toronto kino festivalyje kino kritikų apdovanojimą FIPRESCI gavęs režisierius Marko Škop paminėjo, jog priklausomybė ir karjera šiame filme buvo antraplaniai dalykai, o esminis – motinos ir sūnaus santykiai.

Tikra istorija paremtas, Berlyno kino festivalio programą „Panorama“ atidaręs filmas „Aš, Olga Hepnarova“ („I, Olga Hepnarova“) pasakoja apie paskutinę mirties bausme Čekoslovakijoje nuteistą moterį. Režisieriai Petr Kazda ir Tomáš Weinreb sako, kad jų juosta bando apmąstyti priežastis, kurios atvedė Olgą Hepnarovą iki siaubingo nusikaltimo. Jų tikslas – kelti žiūrovams klausimus, o ne į juos atsakyti.

„Aš, Olga Hepnarova“ ir „Šokių aikštelės dukterys“ („The Lure“) filmuose, kurtuose, galima sakyti, tuo pačiu metu, pagrindinį vaidmenį atliko jauna perspektyvi lenkų aktorė Michalina Olszanska. Savo patirtį, įkūnijant personažus, ji įvardijo, kaip puikų gyvenimo etapą, kurio metu visa galėjo atsiduoti vien tik mylimam darbui. „Šie filmai skirtingi, bet turi ir panašumų. Abiejuose mano herojės nužudo žmones, abu filmai yra apie moteris,“ – sakė M. Olszanska.

Filmo „Valpurgijos naktis“ („Walpurgis Night“) režisierius Marcin Bortkiewicz, užfiksavęs operos solistės (vaidina Vilniuje viešinti Malgorzata Zajaczkowska) ir prancūzų žurnalisto susitikimą jos persirengimo kambaryje teigė, jog tris mėnesius repetavę, viską nufilmavo per šešiolika dienų.

Serbų režisierius Nikola Ljuca, kurio debiutinė juosta „Drėgmė“ („Humidity“) visai neseniai Belgrado kino festivalyje pripažinta geriausiu serbų filmu, pasidalijo atsiminimais, kaip buvo sunku ieškoti finansavimo, nes visi nuogąstaudavo, jog klasikiniu siužetu neparemtą filmo scenarijų pradedančiam režisieriui įgyvendinti bus per sudėtinga.

Bosnijos ir Hercegovinos kandidato į „Oskarą“ – filmo „Mūsų kasdienis gyvenimas“ („Our Everyday Life“) režisierė Ines Tanovič, anksčiau kūrusi dokumentinį kiną, papasakojo, kodėl nusprendė sukurti pirmąjį vaidybinį filmą. „Jau ne vienerius metus šalyje kuriami filmai apie karą, tačiau dabar turime susidurti su tikru gyvenimu ir karo pasekmėmis šiandien. Kai manęs klausia, kodėl pasirinkau tokį filmo pavadinimą, sakau, kad tai ir yra mūsų žiaurus kasdienis gyvenimas užstrigusioje visuomenėje“, –kalbėjo I. Tanovič.

Filmo „Troškulys“ („Thirst“) aktorius Alexander Benev ir juostos „Gera žmona“ („A Good Wife“) aktorius Boris Isakovič pasidalino savo patirtimi kuriant sudėtingus vaidmenis. Alexander Benev pasidžiaugė, kad filmo režisierė Svetla Tsotsorkova juo pasitikėjo, nes tai buvo pirmas aktoriaus vaidmuo kine ir, iš tiesų, jis pats nežinojo, kaip reikia viską teisingai daryti. Aktorius Boris Isakovič sakė, kad pagrindinis filmo, kuriame jis įkūnija žmonos išduotą karo nusikaltėlį, klausimas – kaip susidoroti su kalte. Aktorius papasakojo, jog filmo režisierė Mirjana Karanović yra užsibrėžusi juostą parodyti kiekviename Serbijos kaime.

„Baltijos žvilgsnis“ programos kūrėjai ieškojo savo šalies tapatybės

Jauno lenkų režisieriaus Tomasz Wasilewski filmas „Jungtinės meilės valstijos“ („United States of Love“) šių metų Berlyno kino festivalyje buvo apdovanotas „Sidabriniu lokiu“ už geriausią scenarijų. „Pažiūrėjus mano filmus, galima pastebėti bendrumų – visuomet tai yra vyrų ir moterų portretai. Man tai yra pats svarbiausiais dalykas. Galvodamas apie filmą „Jungtinės meilės valstijos“ grįžau į 1990-uosius ir pradėjau galvoti apie savo tėvus ir apie sprendimus, kuriuos jie per gyvenimą turėjo priimti. Filmo veiksmas vyksta po Sovietų Sąjungos žlugimo. Supratau, kad jie gyveno visiškai kitokį gyvenimą, nei aš kapitalizme. Ir jų pasirinkimai buvo kitokie. Būdamas vaikas, galvojau, jog mano tėvai yra laimingi, problemų neturintys žmonės. Šis filmas yra mano fantazija apie tą laikmetį ir juo gyvenusius žmones. Žinoma, vis dėl to tai – emocinis žmonių portretas,“ – sakė T. Wasilewski.

„Tai šiuolaikinis filmas, papasakotas istoriniame kontekste“, – teigia filmo „Mielasis Hansas, brangusis Piotras“ („My Good Hans“) režisierius Alexander Mindadze, pelnęs nacionalinę Rusijos kino premiją „Nika“ ir penkias Rusijos kino premijas „Baltasis dramblys“.

Šiaurės Korėjoje filmuotos juostos „Čia visad šviečia saulė“ („Under the Sun“) operatorė Alexandra Ivanova sakė, kad bendra Rusijos ir Šiaurės Korėjos produkcija nebuvo pabaigta taip, kaip suplanuota, nes neįgyvendinta dar viena išvyka į šalį. Režisieriaus Vitaly Mansky juosta nebuvo parodyta Šiaurės Korėjoje, tačiau operatorė nuogąstauja, kad filmo herojai vis tiek gali turėti nemalonumų.

Ne pirmą kartą „Kino pavasaryje“ besilankanti latvių kino režisierė Laila Pakalnina šį kartą pristatė naujausią savo darbą „Aušra“ („Dawn“) – laisvą sovietinės propagandos paauglio Pavliko Morozovo istoriją, kurią įkvėptą Sergejaus Eizenšteino, Aleksandro Ržeševskio, Vladimiro Putino ir režisierės vaikystės. L. Pakalnina papasakojo, kad visai neseniai Teherano filmų festivalis paprašė iškirpti tris trumpas filmo „Aušra“ scenas. Vienoje matoma kūdikį žindančios moters krūtis, kitoje – vyras ir moteris lipa į lovą ir dar kitoje – lipant laiptais pasimato nuogas moters kelias. Režisierė sutiko, kad šios scenos būtų iškirptos, nes supranta, kad festivalis nori parodyti filmą ir tai yra reikalavimai, kuriuos jie turi įvykdyti.

„Kino pavasaryje“ įvyko lietuvių režisieriaus Igno Miškinio filmo „Karalių pamaina“ („Kings Shift“) premjera. Susitikimo metu režisierius papasakojo, kad nors jo filme yra istorinės praeities elementų (jaunas policininkas priemiesčio klinikoje saugo komos ištiktą ligonį, įtariamą Antrojo pasaulinio karo nusikaltimais), jis kalba apie šiandieną.

Konkursinių programų nugalėtojai bus paskelbti ryt, 19 val., Vilniaus filharmonijoje, festivalio uždarymo ceremonijos metu. TV kanalo „LRT Kultūra“ žiūrovai renginį galės stebėti tiesiogiai.