Rugsėjo 15-ąją Labanoro girioje skambėjo meilės įžadai – čia susituokė mokslo žurnalistė, rašytoja Goda Raibytė (33) ir muzikantas Marijus Aleksa (37). „Susipažinti mums padėjo kosmosas“, – sako Goda ir džiaugiasi, kad prieš pusantrų metų likimas ją suvedė su gyvenimo partneriu.
Rodos, mokslo žurnalistės ir muzikanto keliai tokie skirtingi... Goda, kaip judu su Marijumi susipažinote?
Su Marijumi kartu esame pusantrų metų. Iki tol buvome nepažįstami, tačiau kadangi anksčiau šiek tiek grojau būgnais, žinojau Marijų kaip itin gerą būgnininką. Visgi galiausiai susipažinti mums padėjo kosmosas (šypteli). Kai marsaeigis „Perseverance“ sėkmingai nusileido Marso paviršiuje, tądien šį įvykį komentavau įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Vieną laidą kaip tik žiūrėjo Marijus. Ilga istorija trumpai – netrukus Marijus pakvietė į pirmą pasimatymą ir štai po pusantrų metų susituokėme.
Esate labiau skirtingi ar visgi panašūs?
Goda: Atitikome tai, ko kiekvienas ieškojome partneryje. Vienas kitą palaikome, rūpinamės ir padedame. Stengiamės būti atviri ir sąmoningi, net tada, kai nepatogu. Todėl viskas einasi natūraliai ir paprastai.
Marijus: Turime panašų požiūrį į mums svarbius dalykus. Iš esmės, tai du pagrindiniai dalykai – kiekvieno atskirai veikla, kuriai skiriame daug laiko ir energijos, bet taip pat ir asmeniniai santykiai, nebūtinai tik tarpusavio. Abu tikime, kad savaime geri rezultatai neatsiranda – reikia į svarbius dalykus, visų pirma, atkreipti dėmesį, būti atviram su savimi ir aplinkiniais bei įdėti daug darbo. Tik tada galime tikėtis darnos ir sėkmės.
Manau, kad tikrai esame panašūs savo gyvenimo filosofija – kiek pasidarysim, tiek ir turėsim. Šis panašumas yra labai svarbus ir mus vienija. O dviese esam dar stipresni.
Ant ko laikosi jūsų santykių pamatas, kas jums svarbiausia?
Marijus: Santykių pamatas laikosi ant gebėjimo pripažinti savo netobulumą ir noro suprasti kitą. Suprantame, kad komunikacija ir atvirumas – raktas į darną.
Goda: Pritariu Marijui. Atskirai mes stiprūs, bet kartu stipresni, visomis prasmėmis.
Jūsų vestuvės įvyko rudenėjančioje Labanoro girioje. Kodėl nusprendėte susituokti būtent čia?
Goda: Vestuvės vyko Labanoro girios glūdumoje, „Šiaurys Resort“ poilsiavietėje. Didžiausia sengirė Lietuvoje iš karto padiktavo šventės konceptą – norėjome jaukių vestuvių su artimiausiais draugais.
Kadangi tiksliai žinojome, ko norime, šventę organizavome patys ir tai padarėme vos per mėnesį. Daug kas nustebo, kad taip greitai, bet abu esame gerai organizuoti, o kitus darbus patikėjome draugams –profesionalams, kurių skoniu visiškai pasitikėjome.
Svečių maitinimu rūpinosi Barbora ir Vilius iš „Druska Miltai Vanduo“, kavos degustacija – Emanuelis iš „Crooked Nose & Coffee Stories“. Į šventę suvažiavo nemažai Marijaus draugų muzikantų, taigi gyva muzika jau taip pat buvo pasirūpinta. Buvo ir lietuvių liaudies muzikos bei šokių, nes Marijaus tėvai groja ansamblyje „Jorė“. O mano brolis, komikas Domas Raibys, padėjo išvengti nepatogių kalbų, padaręs tokį a la vestuvių pokalbių šou. Žodžiu, gražus komandinis darbas, ir puikus rezultatas!
Kiek žmonių tądien tapo jūsų meilės liudininkais?
Goda: Nei man, nei Marijui nepatinka dideli festivaliai. Taip pat nesinorėjo seniausioje girioje daryti nieko trankaus, tad į vestuves pakvietėme tik šeimos narius ir pačius artimiausius draugus. Iš viso – 50-imt žmonių. Tačiau svarbiausia man buvo tai, kad šventėje dalyvavo mano močiutės, kurioms jau gerokai virš 80-imt...
Kiek svarbos jūsų vestuvėse turėjo jaunavedžių apranga?
Goda: Apranga tikrai nebuvo svarbiausias dalykas vestuvėse, bet pasistengėme atrodyti taip, kad abiem patiktų ir jaustumėmės patogiai. Taip pat, kad tiktų prie Labanoro girios. Stilių mums padėjo suformuoti dizainerė ir scenografė, mano artima draugė Inga Jurkevičiūtė.
Svarbiausia buvo tai, kad apranga būtų draugiška gamtai, todėl iškart atsisakėme greitosios mados. Aš suknelę pagal savo viziją siuvausi „Unicum Butique“, o Marijus dėvėjo vokišką kostiumą, kurį Inga surado dėvėtų drabužių parduotuvėje. Aksesuarus ir papuošalus rinkomės iš „Laura Antiques Fine Jewellery“ antikvariato.
Mano makiažą padarė meistrė Ernesta Apavičienė, o su plaukais beveik nereikėjo nieko daryti, nes mano plaukų stilistas Dale Hazeldine taip gerai padaro, kad ryte užtenka išsidžiovinti galvą ir jau būnu su vestuvine šukuosena (šypteli).
Pasidalinkite, kokie ryškiausi prisiminimai iš vestuvių dienos?
Goda: Geras laikas su artimiausiais viename nuostabiausių Lietuvos gamtos kampelių. Buvo daug adrenalino, o įspūdžiai ir pakylėtos nuotaikos dar nesusigulėjo iki šiandien. Buvome sugalvoję programą iki detalių, tad labai džiaugėmės, kad svečiai turėjo gerą laiką, niekam neteko nuobodžiauti.
Marijus: Taip, jau vien aplinka padiktavo nuostabią nuotaiką ir oras pasitaikė tikrai geras. Išskirti kokį vieną ar keletą prisiminimą sunku, nes tikrai buvo nuostabi dviejų dienų šventė. Manau, kad šventėje svarbiausia yra žmonės, o mūsų vestuvių svečiai – draugiški, linksmi ir talentingi žmonės, todėl dar ir daug spontaniškų linksmybių įvyko.
Po vestuvių planuojate tradiciškai medų kopinėti kelionėje?
Goda: Taip, tačiau tik žiemą. Po vestuvių pailsėjome keletą dienų gamtoje ir iškart puolėme į darbus. Marijaus laukia koncertai, ruošiasi albumų išleidimui, o man daug renginių, šiemet ketinu išleisti dvi knygas. Taigi kol kas nėra kada poilsiauti.
Eidami į santuoką, ko vienas kitam palinkėtumėte?
Goda: Pasirašėme įžadus vienas kitam, bet jie liks tik mums. Tad tų įžadų vienas kitam ir palinkėjome... (šypteli)
Fotogalerija:
