Per pusantro šimto filmų, Ingmaro Bergmano numylėtinio titulas, tarp vaidmenų – ir Dievo sūnus, ir šėtonas, iki montažo etapo baigta paskutinė juosta... Kadaise svajojęs apie teatrą, aktorius Maxas von SYDOWAS (1929–2020) viską atidavė kinui.
Jis išėjo mėnuo iki gimtadienio – balandžio 10-ąją būtų šventęs devyniasdešimt pirmąjį, o iš devyniasdešimties gyvenimo metų bent septyniasdešimt atidavė kamerai. Galima visai nemetaforiškai sakyti, kad dirbo iki paskutinės minutės – juostą „Praeities aidai“ liko tik sumontuoti.
Trumpa publikos atmintis gal pirmiausia sieks triakį varną iš „Sostų karų“, Lor San Teką iš „Žvaigždžių karų“, admirolą Petrenką iš „Kursko“ ar bent direktorių Lamarą iš Steveno Spielbergo „Įspėjančio pranešimo“ – von Sydowas niekada neskirstė meno į aukštąjį ir pramoginį. Bet iki trisdešimties tapęs Bergmano aktoriumi (vaidino vienuolikoje švedų kino metro filmų), neturėdamas keturiasdešimties įkūnijęs Jėzų Kristų, į kitus vaidmenis ir net negautą „Oskarą“ jis galėjo žvelgti pašaipiai kilstelėjęs antakį.