Sutikęs save aštuoniolikmetį Kastetas iš „G&G Sindikato“ perspėtų: tik nedėk nieko į youtubą

Per daugybę metų grupės nariams yra tekę koncertuoti įvairiausiose scenose. Kartą, Šiaulių arenoje, grojo žirgams – arena buvo paversta kliūčių ruožu, kurį turėjo įveikti į žirginio sporto čempionatą susirinkę jojikai ir jų žirgai.

Kastytis Sarnickas-Kastetas įsitikinęs, kad festivalio „Purpurinis vakaras“ scenoje jie neatrodys svetimkūniai. „Kai kuriose mūsų dainose poezijos gali atrasti daugiau nei visame kokio nors bardo albume“, – tai ne tik šmaikšti atlikėjo frazė. „G&G Sindikato” gerbėjai irgi nuoširdžiai pasakotų, kiek simbolių, metaforų, naratyvinių pasakojimų, istorijų yra jų mėgstamos grupės tekstuose.

Trečiąjį savo dešimtmetį skaičiuojanti hip hopo grupė liko ištikima savo vertybėms. „Ir jauni mes neapsimetinėjome, – sako Kastytis. – Savo klausytojams buvome kiemo bičiuliai, draugai, su kuriais gali aptarti amžinąsias vertybes, mūsų nedomino prabangios mašinos ir dirbtinės pramogų pasaulio šypsenos. Tokie ir likome, džiaugiamės, kad žmonės į mūsų koncertus ateina pasiklausyti ne tik liūdnų arba linksmų dainų, bet gauna visą emocijų paletę. Svarbiausia mūsų vertybė – kad buvome, esame ir, tikiuosi, būsime tikri“.

Be jokios abejonės, pasakoja Kastetas, kai kas jų sukurtais blogų berniukų įvaizdžiais patikėdavo, tačiau, kad ir klaidingos nuomonės, grupės vyrams jos netrukdė. „Blogiukai atspindėjo tai, kas vyko Lietuvoje ir pasaulyje, šaržavo repo kultūrą“, – sako atlikėjas, kuriam šiandien jau gerokai per keturiasdešimt.

Paklaustas, ką jis pasakytų, ką patartų aštuoniolikmečiui Kastetui, šiandien jį sutikęs, Kastytis juokiasi: „Pirmiausiai perspėčiau, kad nedėtų visokių savo vaizdo įrašų į „Youtube“, kada nors gali išaušti toks laikas, kai labai dėl to gailėsis. Pasakyčiau jam, kad gal ir ne visada verta viešinti viską, ką esi sukūręs, bet tuo pačiu liepčiau jam nesustoti, tikėti savimi ir kuo daugiau laiko atiduoti kūrybai, o ne pramogoms. Iš tiesų visada sau sakiau, kad nebūsiu senas bambeklis, neaiškinsiu jauniems žmonėms kaip gyventi. Ir esu tikras – jei mes šiandien būtume jauni, tikrai „M.A.M.A“ scenoje spiegtume, kad senius reikia varyti lauk iš pramogų pasaulio“.

Metams bėgant pozos ir pravardės, sako Kastytis, irgi praranda prasmę. Štai kodėl jis brėžia aiškią ribą tarp Kasteto iš „G&G Sindikato“ ir Kastyčio Sarnicko, kuriam yra svarbu ne tik muzika, bet ir galimybė kuo geriau pažinti savo vidų.

Nors dvylikmetis jo sūnus Matas groja būgnais, muzikantas sunkiai įsivaizduoja dieną, kai jie abu stovės vienoje scenoje. „Gal čia dabar tokia nuotaika, nes vasaros atostogos, daug laiko praleidžiame kartu, su šeima, kiekvienas koncertas man yra tarsi mažas pabėgimas.

Nenorėčiau – atvyksti į koncertą, o ten apšildančioje grupėje – tavo vaikas! Negaliu linkėti Matui, kad jis rinktųsi muzikanto kelią, žinau, koks tas kelias sunkus. Bet, turbūt, kiekvienas tėvas taip kalba apie savo profesiją. Matas klauso mūsų grupės muzikos. Prieš trejus metus, nustebau, pasirinko dainą, kurią retai grojome, jis buvo paskutiniame mūsų albume, Svaras ją atliko vienas, daina vadinosi „Gyvenimo blogas“. Niūniuodavo ir kitas dainas, man tik būdavo labai įdomu stebėti, kad keiksmažodžių niekada netardavo garsiai – jam buvo visiškai aišku, kad kalbėti taip viešai nėra gražu“, – pasakoja Kastytis.

Kadaise kaltinti tuo, kad dainuoja apie alų ir merginas, šiandien „G&G Sindikatas“ yra beveik patriotinė grupė, pasirodanti svarbiausiuose šalies renginiuose. „Per beveik tris dešimtmečius ir Lietuvoje, ir ypač – pasaulyje hip hopo muzika ir kultūra labai pasikeitė. Buvusi alternatyvi muzikos kryptis šiandien tapo viena svarbiausių pasaulio popmuzikos kultūroje. „Gaila, kad šio žanro išskirtinumas dingo, kad nebėra kabinančių temų, kurios nagrinėdavo socialines problemas“, – sako atlikėjas, tačiau čia pat priduria, kad alternatyvos tikrai galima rasti – atlikėjų ir hip hopo muzikos krypčių yra daugybė, klausytojai visada atras tai, kas jiems aktualu.