Sužadėtuvės: žinomos moterys prisiminė, kaip ištarė lemtingąjį „taip“
Kiekviena moteris nuo vaikystės laukia, kada gi gražuolis svajonių princas nušoks nuo savo balto žirgo, priklaups ant vieno kelio, paims už rankos, užmaus ant piršto blizgantį žiedelį ir paklaus: „Ar tekėsi už manęs?“ Kelios žinomos moterys portalui Žmonės.lt sutiko papasakoti savo piršlybų istorijas, nors ir ne visos jos atitinka „tobuląjį“ sužadėtuvių scenarijų.
Tado Rimgailos žmona Liucina Rimgailė
„Tadas man pasipiršo maždaug po keturių mėnesių draugystės. Niekaip negalėjau nuspėti, kad jis taip padarys. Pasipiršti man jis nusprendė renginio, kurį pats organizavo, metu: tuo metu jis dar rengdavo kruizą po Baltijos jūrą. Laive vyko didelis vakarėlis, stengiausi Tadui padėti, kiek galėjau – kad kokteilių pakaktų rūpinausi, panešiojau daiktus. Lakstydama po laivą pastebėjau, kad Tadas stovi susirūpinęs – maniau, kad dėl organizacinių dalykų, o pasirodo... Pribėgau prie jo ir vakarėliui bevykstant jis mane nusivedė į tokią patalpėlę laive, kur pašaliniams eiti negalima. Iš jos išėjome į lauką. Tadas atsiklaupė ant kelių ir ėmė kažką kalbėti... Taip susijaudinau, kad dabar viską prisimenu tik per miglą. Pamenu, kad jis daugkart kartojo žodį „mes“. Ne „tu“ ir „aš“, bet „mes“. Supratau, kas vyksta. Emocijų buvo labai daug – pasipylė ašaros, viskas buvo taip miela ir netikėta, jauku. Grįžusi į vakarėlį pasakiau sesei, po to – draugei. Visos ėmė verkti, reagavo emocionaliai. Nedvejojau, sutikti tekėti ar ne – atsakymas buvo savaime aiškus. Negalvojau, kad viskas vyksta per greitai – buvau pasinėrusi į emocijas. Nejaučiau ir baimės – tik tėvams vėliau buvo nedrąsu pasakyti. Susituokėme beveik po metų.“
Aleksandro Pogrebnojaus žmona Monika Račiūnaitė
„Mūsų poroje banalūs, romantiški dalykai neegzistuoja – piršlybų nebuvo. Susidraugavome ir viskas nutiko savaime: buvome prie ežero, sėdėjome ir Aleksandras prakalbo apie vestuves. Nebuvo taip, kaip rodo filmuose: su gėlėmis rankose niekas prieš mane nesiklaupė... Tuoktis pasiryžome su laiku: pasikalbėjome ir nusprendėme, kad būtų neblogai – juk jau gyvenome kartu. Žinoma, šiek tiek ir gaila, kad nebuvo jokios staigmenos – mano amžiuje to norėtųsi. Tačiau ką padarysi... Jokių priekaištų Aleksandrui neturiu – toks jis yra, ir tiek.“
Rimvydo Rukaičio žmona Nijolė Pareigytė-Rukaitienė
„Mūsų šeimoje piršlybų nebuvo – ėmėme ir apsiženijome. Juk jau laukėmės vaikelio – vos sužinojus, kad esu nėščia, tapo savaime aišku, kad tuoksimės. Mūsų nuomone, vaikas turi gimti santuokoje. Man visiškai negaila, kad sužadėtuvių taip ir nebuvo – gavau geriausią savo gyvenimo dovaną – vaiką. Man visiškai nesvarbu, žiedas yra ar ne, didelis jis ar mažas.“
Simo Jasaičio žmona Oksana Pikul-Jasaitienė
„Simas pasipiršo likus lygiai metams iki vestuvių. Man tai – nuostabus prisiminimas: labai jautrus, labai gražus. Mūsų pamėgtame restorane pajūryje Simas, priklaupęs ant vieno kelio, šnabždėdamas paklausė, ar tekėsiu. Apsiverkiau! Tai buvo taip gražu ir jautru, kad patirti tai linkiu kiekvienai moteriai.“