Sužinojęs, kas atvyksta į Lietuvą – meras Valdas Benkunskas įsiuto: „Ar tai ne priežastis uždrausti?“
Kovo 21 d. Vilniaus „Pramogų arenoje“ numatytas atlikėjo Gio Pikos koncertas sukėlė aštrias diskusijas. Atlikėjo pasirodymu piktinasi ne tik socialinių tinklų vartotojai, į situaciją sureagavo ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. Kritika kilo dėl to, kad Gio Pika ne kartą koncertavo Rusijoje jau prasidėjus pilno masto karui prieš Ukrainą.
Kaip matyti bilietai.lt puslapyje, Gio Pika su NAUJU ŠOU VILNIUJE! vyks kovo 21 d. „Pramogų arenoje“.
Bilietų kainos svyruoja nuo 38.20 eurų iki 78.20 eurų.
„Gio Pika – vienas įžymiausių repo atlikėjų iš Sakartvelo. Jo unikalūs repo žanro kūriniai užkariavo klausytojų širdis visame pasaulyje. Koncertiniai turai vyksta ne tik Europoje, bet ir Azijoje, bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Toks pat neįtikėtinas pasirodymas vyks ir Lietuvoje!“ – apie atlikėją rašoma bilietai.lt puslapyje.
Socialiniame tinkle „Facebook“ Vilniaus miesto meras V.Benkunskas pasidalijo įrašu, kuriame kritiškai įvertino atlikėjo Gio Pikos planuojamą koncertą Vilniuje bei išreiškė nusivylimą Užsienio reikalų ministerijos pozicija dėl sprendimo neriboti atlikėjo atvykimo į Lietuvą.
„7 koncertai rusijoje po 2022 m. vasario 24 d. – ne priežastis uždrausti koncertuoti Lietuvoje?
Po tris kartus Sankt Peterburge ir Maskvoje bei kartą Murmanske. Savivaldybės specialistai suskaičiavo mažiausiai septynis atvejus kai reperis Gio Pika užsidirbinėjo rusijoje, Kremliui jau pradėjus pilno masto karą prieš Ukrainą ir Europą.
Gio Pika planuoja koncertuoti Vilniuje kovo mėnesį, bilietai prekyboje. Dar lapkričio mėnesį kreipiausi į atitinkamas institucijas (URM, VRM, Migracijos departamentą) prašydamas įvertinti galimybę uždrausti šiam atlikėjui atvykti į Lietuvą.
Tenka stipriai nusivilti Užsienio reikalų ministerijos vieša pozicija, kurioje nematoma pakankamo pagrindo bent jau siūlyti uždrausti atvykti į Lietuvą šiam gastroliuotojui po Rusiją. Liūdniausia tai, kad negirdžiu net argumentų – tik formalų NE.
Akivaizdu, kad šis reperis sąmoningai laviruoja pasirinkdamas tylą ir neatskleisdamas savo pozicijos dėl rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Taip jis užsidirbinėja tiek Europoje, tiek pas okupantus. Vis dėlto tai nėra moraliai teisinga – jeigu jam apsispręsti neišeina, tada turėtume tą daryti už jį“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V.Benkunskas.
Neošansono kūrėjas
Kaip skelbia opozicinis Rusijos naujienų portalas „Meduza“, Gio Pikos karjera – ryškus įrodymas, kad kalėjimo tema Rusijos muzikinėje kultūroje išlieka gyva ir neišsemiama.
Gimęs Sakartvele (tikroji pavardė – Džijojevas), užaugęs Maskvoje, repo jis ėmėsi Syktyvkare jau brandžiame amžiuje. Jo esminę karjeros dalį sudaro taip vadinamasis neošansonas – dainos, kurių tekstai romantizuoja Rusijos kalėjimo kultūrą.
2016 m. atlikėjas išleido virtinę kūrinių, kuriuose, semdamasis įkvėpimo iš stalininio teroro epochos ir vadinamosios „lagerių romantikos“, pasakojo istorijas apie „vagių įstatymą“, garsius kalėjimus, tardymus ir miško kirtimo darbus.
Lietuvoje šios istorinės temos – itin opios ir vertinamos gerokai mažiau romantizuojant, nei tai daroma Rusijoje. Pripažinimą Gio Pika pelnė po dainos „Fontanėlis su delfinu“ („Fontančik s delfinom“), pasakojančios apie iki gyvos galvos nuteistųjų zoną, pasirodymo – jos sėkmę ir virusinį išplitimą stipriai paskatino šokių remiksas, sukurtas „Grammy“ laureato, kazachų prodiuserio Imanbeko.
Kas tai per žanras? Didelė rusų šansono dalis remiasi kalėjimo, „vagių pasaulio“, kriminalinių autoritetų ir nusikalstamo gyvenimo romantizavimu. Šis žanras Lietuvos publikai neretai kelia atmetimo reakciją ne tik dėl muzikinio stiliaus, bet ir dėl gilaus istorinės atminties bei vertybių konflikto. Kalėjimo ir nusikalstamo pasaulio romantizavimas, Lietuvoje siejamas ne su folkloru ar socialine refleksija, o su sovietinės okupacijos, represijų, tremčių ir politinių kalinių patirtimi. Šansonas dažnai neša platesnį kultūrinį foną – rusiškos tapatybės, kalėjimo „garbės kodekso“, jėgos ir hierarchijos kultą.