Sužinojęs, kur ūkininkas Petras Šiaučiūnas panaudojo surinktą paramą – garsus milijonierius pratrūko

Petras Šiaučiūnas ir Gediminas Kvietkauskas / 15min ir Vigando Ovadnevo nuotr.
Petras Šiaučiūnas ir Gediminas Kvietkauskas / 15min ir Vigando Ovadnevo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Vasario mėnesį ūkininkas Petras Šiaučiūnas kreipėsi į visuomenę prašydamas finansinės pagalbos savo ūkiui atstatyti po gausaus žiemos sniego padarytos žalos. Į jo prašymą atsiliepė nemažai žmonių, kurie prisidėjo aukodami pinigus. Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad dalis surinktų lėšų buvo panaudota ne tam tikslui, kuriam jos buvo rinktos. Savo „YouTube“ laidoje ūkininkas pripažino, kad dalį suaukotų pinigų skyrė kitam tikslui – sumokėti baudai. Toks sprendimas sulaukė nemažai visuomenės kritikos.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pasisakė žemės ūkio technikos prekybos įmonės „East West Agro“ vadovas Gediminas Kvietkauskas.

„Nekomentuosiu unikalaus „našarniko“ verslo modelio. Naivieji aukotojai, jūs neatliekat jokios socialinės misijos – jūs tiesiog apmokat petro verslo nuostolius. Petro Valstybė neskriaudžia – Petras skriaudžia jus ir Valstybę.

BET VMI (Valstybinė mokesčių inspekcija) kreipuosi į jus su klausimu – čia viskas jums OK?

P.S . Suprantu, kd stoju į mūšį su petro sekėjų armija“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė G.Kvietkauskas.

Primename, kad po nelaimės, kai sugriuvo tvarto stogas, socialiniuose tinkluose ūkininką Petrą Šiaučiūną palaikantys žmonės pervedė jam lėšų ūkio atstatymui. Kai vėliau savo „YouTube“ laidoje ūkininkas pranešė, kad dalį suaukotų lėšų visgi skyrė kitam tikslui – sumokėti baudai, iš dalies sekėjų sulaukė kritikos.

Nelaimė ūkyje įvyko vasario pabaigoje. Dėl gausaus sniego svorio ėmė linkti tvarto, kuriame laikomos avys, stogas.

Ūkininkas socialiniuose tinkluose kreipėsi į žmones – ieškojo pagalbos nukasti sniegą, nes baimintasi, kad konstrukcija neatlaikys apkrovos.

Pagalba atvyko, tačiau stogo išsaugoti nepavyko – jis įgriuvo.

Po šio įvykio buvo renkama parama tvarto atstatymui, žmonės pervedė lėšų ūkio reikmėms.

Tačiau kovo 1-ąją savo „YouTube“ kanale P. Šiaučiūnas paaiškino, kad dalį suaukotų lėšų tvarto atstatymui teko skubiai panaudoti kitai būtinybei – sumokėti baudą įmonei, iš kurios buvo paimta žemės ūkio technika, tiksliau – purkštuvas, kuriuo pernai pavyko nupurkšti apie 200 ha.

Šį įrenginį ūkininkui pavyko išlaikyti tik metus, o tai jam kainavo 23 tūkst. eurų: 20 tūkst. eurų sudarė susikaupusi skola, o 3 tūkst. eurų avanso įmoka.

Sulaukė kritikos

Po to, kai ūkininkas viešai pranešė, jog baudą sumokėjo iš suaukotų pinigų, dalis sekėjų tai įvertino kritiškai – sumažėjo prenumeratorių, kilo diskusijų komentaruose.

15min taip pat sulaukė skaitytojo Roko laiško, kuriame keliami klausimai dėl surinktų lėšų panaudojimo.

„Ūkininkas P.Šiaučiūnas rinko paramą sugriuvusiam tvartui atstatyti, tačiau gautus pinigus panaudojo skolos grąžinimui. Nors anksčiau buvo sakęs, kad tvartui skirti pinigai bus naudojami tik tvartui <...> vėliau pranešė, kad iš suaukotų lėšų sumokėjo baudą“, – rašoma laiške.

„Būtų kainavę dvigubai daugiau“

Pasak P.Šiaučiūno, sprendimą dalį lėšų skirti baudai padiktavo finansinė situacija.

„Turėjau pasirinkimą – arba laukti, kol būsiu paduotas į teismą, ateis antstolis, bus areštuotos sąskaitos, arba susimokėti baudą iš karto. Tokiais atvejais niekas nežiūri, kieno pinigai sąskaitoje – jie tiesiog nuskaičiuojami“, – aiškino ūkininkas.

Jo teigimu, delsiant 20 tūkst. eurų bauda galėjo išaugti iki 40 tūkst. eurų, įskaičiavus papildomas išlaidas.

„Būtų kvaila nesusimokėti dabar ir vėliau prarasti dar daugiau“, – sakė jis.

Derlius nedžiugino

P.Šiaučiūnas neslepė, kad ūkio padėtis pastaraisiais metais sudėtinga.

Pernai, pasak jo, dalis kukurūzų liko nenukulti, derlius ir supirkimo kainos nedžiugino. Tuo pat metu išlaidos technikai ir įrangai išlieka didelės.

„Jeigu pradėtum viską skaičiuoti ir įsivertintum, kad gali neturėti derliaus, greičiausiai išvis nieko nepradėtum. Toks tas žemės ūkis“, – kalbėjo jis.

Pasak ūkininko, jis svarstęs net apie dalies žemės pardavimą, kad galėtų padengti įsipareigojimus bankams, ypač vėluojant tiesioginėms išmokoms. Tačiau, anot jo, žmonių palaikymas paskatino to nedaryti.

Ilgalaikė vizija – ne tik tvartas

Sugriuvęs tvartas – tik viena iš problemų. P.Šiaučiūnas sakė siekiantis, kad ūkis būtų rentabilus ir jis galėtų parduoti galutinį produktą – mėsą.

Tam reikalingos tinkamos patalpos gyvuliams auginti, skerdimui, šaldymui, technikos laikymui.

„Galvojau, kad užteks 200 tūkst. eurų, bet pradėjus dėlioti skaičius – betonas, mediena – akivaizdu, kad gali reikėti ir 300 tūkst.“, – sakė jis.

Kiek tiksliai lėšų jau surinkta, ūkininkas teigė neskaičiavęs.