Svajonių moteris, kuri įvedė madą skolintis drabužius

Erdvus, skoningai įrengtas kabinetas dvelkia kvepalais. „Tai mamos dovanoti italų kūrėjos Alyson Oldoini „Black Violet“, – šyptelėjusi išduoda Žaklina, kai pasidomiu, kas taip įdomiai kvepia. Atrodo, kad šios elegantiškos moters gyvenime nėra nieko atsitiktinio...

Kas jums išrinko tokį ryškų vardą?

Tėtis. Asmenybės prasme esu į jį kiek panaši: tėtis buvo racionalių ir meniškų dalykų derinys. Kažkada be galo daug domėjosi ryškiausiomis pasaulio asmenybėmis. Jam imponavo Kennedy klanas. O Jacqueline Kennedy Onassis garbei man suteikė šį vardą. Jis sakydavo: „Duok žmogui gerą vardą, ir jis jį pateisins.“ Tėčio nebėra, negaliu paklausti, ar jo nenuvyliau...

Plačiajai visuomenei žinomesnė tapote įkūrusi „Rent Boutique“.

Niekada nesusimąsčiau apie tai ir nesijaučiu labai žinoma. Tačiau natūralu, kad viešai pristatydama dalijimosi kultūra paremtą mados prekių apsipirkimo alternatyvą sulaukiu ne tik tiesiogiai su verslu susijusių klausimų. Mielai pasidaliju ta informacija, kuri padėtų žmonėms geriau pažinti mane, paaiškintų, kodėl ši idėja man tokia artima. Gal tai ką nors įkvėps, suteiks drąsos ryžtis realizuoti savo idėjas.

Mano svarbiausia užduotis – tapti savo svajonių moterimi, todėl tiek karjera, šeima, tiek laisvalaikis atspindi tai, ką vadinu laime. Stengiuosi derinti dalykinius, motiniškus, šeimyninius reikalus, nes, kaip ir dauguma, įvairiose situacijose tampu tuo, kuo tą akimirką reikia būti: mama, žmona, drauge, seserimi, pašnekove, vadove.

Paskatinimas visada svarbu. Pati domiuosi žmonėmis, kurie nestokoja įdomių idėjų. Šiuo metu mane imponuoja tokios pasaulinio lygio mados verslo inovatorės kaip mūsų „Rent Boutique“ analogą Amerikoje įkūrusi „Rent the Runway“ Jennifer Hyman ar „Net-a-Porter“ steigėja Natalie Messenet, kuri, pardavusi šią kompaniją, dabar konsultuoja kitus. Man smalsu sekti stiliaus guru tituluojamą prancūzų fotografę, rašytoją, blogerę Garance Doré.

Verslo pasaulyje jūs – juk ne naujokė?

Tikrai ne. Nuo mokyklos laikų savo šeimoje mačiau užsiėmusių ir save realizuojančių žmonių pavyzdį, todėl ir savęs be veiklos neįsivaizdavau. Tai, ką darau, – natūrali mano gyvenimo dalis, savirealizacijos, saviraiškos laukas. Esu baigusi tarptautinio verslo studijas, dar besimokydama universitete pradėjau darbuotis. Turiu daugiau kaip penkiolikos metų patirtį versle, gana įvairiose srityse ir atliekant įvairias funkcijas. Yra tekę dirbti ne tik su Lietuva, bet ir su Rusija, Lenkija, prancūzų, belgų atstovais. Versle mane žavi platus galimybių laukas, čia daug iššūkių bei galimybių nepaskęsti rutinoje. Džiaugiuosi, kad šiuo metu mano veikloje yra vis daugiau mados ir galimybių prisidėti prie sąmoningo, atsakingo jos vartojimo skatinimo. Man atrodo, šiandien pasaulyje tai ypač aktualu.

Mada domėjotės ir anksčiau?

Neišskirčiau mados. Mano akiratyje visada gana daug domėjimosi sričių – nuo profesinių, kultūrinių iki tiesiog gražių dalykų: labai patinka muzika, šokis, kitos meno rūšys. Manau, kad mada tam tikra prasme yra ir kultūros, ir meno dalis: didieji mados meistrai kartais sukuria muziejų vertas kolekcijas. Dabar esu įpareigota domėtis mada ir dėl profesijos. Šiandien, matyt, vienas iš dažniausiai mano lankomų interneto portalų yra „The Business of Fashion“.

Galima sakyti, kad Lietuvoje atsiradus „Rent Boutique“ skolintis drabužius tapo madinga?

Mes pastebime, kad moterims nėra didelio skirtumo, rūbas pirktas ar nuomotas. Prekių ženklai bei jų turėjimas, parodymas, kad tai gali įsigyti, tampa vis mažiau susiję su asmenybės statusu. Šiandien žmonės savo pinigus ir laiką leidžia racionaliau.

Nemaža dalis šiuolaikiškų, aktyviai gyvenančių Lietuvos moterų palaiko mūsų projektą ir mano, kad skolintis drabužį yra rimta pirkimo alternatyva.

Tai – ir išsigelbėjimas manančioms, kad prastas skonis antrą kartą viešumoje pasirodyti su ta pačia suknele?

Kam antrą kartą vilktis tą pačią, kai už prieinamą kainą gali išsinuomoti kitą? Pastebėjome, kad pirkdamos ir nuomodamos moterys drabužį renkasi skirtingai: įsigyti nori nuosaikesnį, dažnai juodą, o nuomodamosi nebijo ryškesnių variantų, nes apdaro reikia konkrečiam vakarui.

Galimybė skolintis skatina išbandyti dizainerių kurtus daiktus, kurių anksčiau net neplanavai pirkti, nes jų kaina tau nebūtinai priimtina.

Pati esate savo kompanijos klientė?

Be abejo! Per tuos dvejus metus, kai ji gyvuoja, matyt, nepirkau nė vienos suknelės – visada randu „Rent Boutique“ drabužinėje. Dažnai eksperimentuoju drabužių iš anksto nerezervuodama – renkuosi iš to, ką randu šventės, į kurią eisiu, išvakarėse. Jei būna sunku išsirinkti sau tinkamą drabužį, tai tik parodo mūsų asortimento trūkumus.

Kaip manote, šiandien dar tinka patarlė, kad žmogus sutinkamas pagal drabužį?

Rūbas yra tam tikra kalba, kuria norime ką nors pasakyti apie save. Nuo situacijos priklauso, kiek atsakingai reikia jį rinktis. Jei kvietime į renginį dėl aprangos nurodytas koks nors organizatorių pageidavimas, būtų nepagarbu jo nepaisyti. Taip pat būtų neetiška ne savo šventėje save per daug demonstruoti. Tačiau šiaip gyvenime drabužio nesureikšminu. Manau, kad daugelyje gyvenimo situacijų pakanka atrodyti tvarkingai. Aprangą galima rinktis atsižvelgiant į savo asmenybę, dienos planus, kitas situacijas.

Atrodote stulbinamai. Kiek dėmesio skiriate išvaizdai puoselėti?

Nesureikšminu duotojo grožio. Tačiau savo išvaizda, kaip ir daugelis moterų, rūpinuosi. Man grožis – tai harmonija tarp žmogaus išorės ir vidinio pasaulio. Derinant visas siūlomas grožio pasaulio galimybes su geromis manieromis man labai svarbu saikas. Tikrai ne aktualiausias dalykas yra vilkimo rūbo prekės ženklas ar tai, kad raukšlės užglaistytos šiuolaikinėmis technologijomis. Man moteryje gražiausia – tvirta, elegantiška laikysena bei smalsus, mylintis gyvenimą žvilgsnis.

Kur pasukate po darbo, uždariusi kabineto duris?

Mane žavi laimingos moterys, kurios gali ir geba rasti drąsos ir išminties tapti tokios, kokios nori būti. Čia visai nesvarbus nei tavo socialinis statusas, nei šeimyninė padėtis ar ką veiki laisvalaikiu. Mano svarbiausia užduotis – tapti savo svajonių moterimi, todėl tiek karjera, šeima, tiek laisvalaikis atspindi tai, ką vadinu laime. Stengiuosi derinti dalykinius, motiniškus, šeimyninius reikalus, nes, kaip ir dauguma, įvairiose situacijose tampu tuo, kuo tą akimirką reikia būti: mama, žmona, drauge, seserimi, pašnekove, vadove.

Kadangi kasdienė mano veikla susijusi su protinių galimybių panaudojimu, laisvalaikiu stengiuosi labiau pažinti ir tobulinti savo balsą, kūną. Aš šoku argentinietišką tango ir dainuoju. Šie pomėgiai leidžia ryškiau perteikti savo vidų – energiją, aistrą ir meilę gyvenimui.

Kodėl šokate būtent tango?

Šį šokį atradau prieš dešimtmetį, su vyru keliaudama po Pietų Ameriką. Kai viešėjome Buenos Airėse, taksi vairuotojo paprašiau, kad nuvežtų į tango pamoką. Ten mane pakerėjo bendra atmosfera, muzika, šokio judesiai. Tas vaizdas tapo stipria inspiracija šį šokį išbandyti pačiai. Iš pradžių man tango buvo labiau fizinės treniruotės. Paskui mano mokytojas paliko Lietuvą, ir argentinietiškas tango baigėsi. Šį šokį vėl prisiminiau prieš porą metų, kai Kaune Brigita ir Carlosas Rodriguezai atidarė savo argentinietiško tango mokyklą. Pastaruoju metu šoku du tris kartus per savaitę. Šįsyk labiau atrandu tango kultūrą, festivalius ir žmones, kurie tuo domisi.

Nežinau, kaip su kitais šokiais, bet judant pagal argentinietišką tango muziką žinios ir išlaikytos manieros, išsilavinimas yra labiau trukdys nei pagalba. Šis šokis man yra iššūkis, nes paprastame gyvenime manau esanti gana išlaikyta asmenybė, o per tango tenka grįžti prie prigimtinių pradų, pamiršti tam tikras taisykles, susilieti su muzika ir kultūra, kurią renkiesi.

O kas jums yra dainavimas?

Tai – dar viena aistra, dar viena mano neišnaudotų galimybių ar sulaikytų emocijų išraiška. Tarkim, aš visiškai nemoku pykti, ką nors apšaukti, užsiplieksti. Susikaupusius jausmus galiu išreikšti šokdama, dainuodama. Keletą metų dėl vokalo pamokų važiuodavau į Vilnių. Šeimoje atsiradus dvyniams, laiką, skirtą pomėgiams, teko šiek tiek koreguoti, tad dainavimu šiuo metu mėgaujuosi rečiau, mielai padainuoju per draugų vakarėlius ar tiesiog viena namuose.

Niekada neturėjau siekių tapti dainininke ar šokėja, nors esu baigusi muzikos mokyklą, fortepijono klasę, man gerai sekėsi. Nuo mažens buvau gana meniška, bet kartu – gana racionali asmenybė.

Jūsų portretui dar daugiau spalvų suteikia šeima – esate trijų vaikų mama.

Mano vyriausiam sūnui Markui – penkiolika metų, dvynukams Izabelei ir Aleksui – penkeri. Gausi šeima – mano su vyru Arūnu pasirinkimas ir siekis. Tuo labai džiaugiamės. Aišku, norint suderinti visų poreikius prireikia kūrybos, disciplinos ir organizuotumo. Maži vaikai – Dievo dovana mums, išauginti laimingi žmonės – mūsų dovana pasauliui. Mano, kaip mamos, siekis – savo pavyzdžiu padėti vaikams suformuoti tikrąsias vertybes, suteikti drąsos ne sekti stereotipais, o pažinti ir atrasti save. Bandau atžaloms patarti ir padėti tada, kai tai svarbu ir reikalinga, bet jų neužgožti savo patirtimi, žiniomis.

Augindami dvynius turime laimę stebėti, kokie skirtingi jųdviejų pasauliai. Daugelis pastebi, kad dukrai svarbūs tie patys dalykai, kai ir man, – šokis, muzika, jai patinka gražiai rengtis. Kartais mane Izabelė lydi į tango pamokas. Alekso pomėgiai labiau berniukiški. Tačiau jiedu puikiai sutaria, mėgsta kartu piešti, konstruoti, lipdyti, verti karoliukus – nuo mažų dienų vaikams siūlome užsiimti tuo, kas skatina tobulėti. Mūsų namuose gana dažnai ne groja populiarioji muzika, o liejasi flamenko, tango, džiazo garsai. Tai patinka ir mažiesiems.

Prisimenate, kiek truko motinystės atostogos gimus dvyniams?

Jų neturėjau. Mano gyvenime susipynęs verslas, šeima, atostogos. Vienu periodu daugiau dėmesio skiriu darbui, kitu – šeimai ar poilsiui. Visi mes turime dvidešimt keturias valandas, tik kiekvienas jas paskirstome kitaip – priklauso nuo to, ką svarbaus tuo metu norime nuveikti.

Suderinti verslininkės ir šeimos moters vaidmenis reikia talento?

Kadangi visą savo profesinį gyvenimą dirbu nuosavame versle, atskirti asmeninių dalykų nuo profesinių net nebandau. Tačiau mūsų šeimoje yra gana aiškus užduočių ir funkcijų pasiskirstymas, namuose man tikrai daug padeda mama – negalėčiau pasigirti labai dideliu indėliu į mūsų šeimos buitį. Esu jai labai dėkinga. Mudvi – suaugusios moterys, gerbiame kiekvieno šeimos nario indėlį į mūsų bendrą gyvenimą, stengiamės nedominuoti, nekonkuruoti, o tartis, derintis.

Su vyru Arūnu esame kartu daugiau kaip penkiolika metų. Susitikome jau pakankamai suaugę, turėdami susiformavusias vertybes, pomėgius, tad pernelyg netikėtų poelgių nebūna. Gerbiame vienas kito nuomonę, pasirinkimus, stengiamės, kad mūsų kasdienybė nebūtų nuobodi. Ieškome naujų patirčių, kurios galėtų suteikti mudviejų, kaip vyro ir moters, santykiams daugiau žavesio, kad nebūtume tiesiog vyras ir žmona.

Arūnas irgi šoka tango?

Ne, jis – medžiotojas. Gerbiame skirtingus vienas kito pasirinkimus. Žinoma, jei mano šokiai ar jo medžioklė užgožtų mūsų bendrą laisvalaikį, tai nebūtų gerai, todėl abu stengiamės rasti balansą.

Prasitarėte, kad stengiatės būti savo svajonių moteris. Lengvai tai pavyksta?

Kiekvienas turime būti labai atviras sau. Skirti laiko pagalvoti, iš ko turi susidaryti tavo gyvenimo paveikslas, kad būtum laimingas. Aš noriu ir labai daug, ir labai mažai: gražios šeimos, įdomių tiek profesinių, tiek laisvalaikio užsiėmimų. Noriu, kad mane suptų įdomūs žmonės. Suprantu, kad to siekdama privalau ir pati turėti ką duoti kitiems.

Tas gyvenimo paveikslas susideda iš daug didelių ir smulkių detalių: pagarbos, atvirumo, skanios kavos, kvepiančių gyvų gėlių, turiningo laiko su šeima, draugais... Na, o sau, kaip moteriai, keliu tikslą visada išlikti moterimi – ir dalykiniame verslo pasaulyje, ir būnant mama, žmona, bendradarbe, drauge. Jei esame skirtingų lyčių – reikia tai vertinti, puoselėti.

Tas nuo jūsų sklindantis rafinuotumas, elegancija – įgimtas ar išlavintas dalykas?

Manyčiau, „du viename“. Tą mačiau šeimoje. Tai man priimtina. Turiu man patinkančios moters viziją ir jos siekiu. Nesivaikau greitų, vienadienių sprendimų, šios dienos tiek išvaizdos, tiek elgsenos madų. Gal tai padeda nesiblaškyti ir išlikti savimi.