Svečiuose pas „H&M Home“ vyriausiąją dizainerę: namai, pilni šviesos

– Namai jums – tai...

– ...daugybė dalykų! Namai man – viskas. Ir mano darbas, ir mano gyvenimas. Jie – ir šventovė, kur galiu būti savimi, nusiraminti, ir vieta, kur vyksta šventės, bendravimas ir dalijimasis su kitais žmonėmis. Dieną su malonumu kuriu namų interjero detales, vakare grįžtu į savo asmeninę erdvę atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu.

Paveikslai, skaidrios vazos ir buteliai, dar knygos – Evelinos Kravaev-Soderberg labai mėgstami interjero dekoro elementai

Mano butas – pačiame Stokholmo centre, pasižyminčiame ypatinga bendruomeniškumo dvasia. Vasastan – nuostabus rajonas su vandens telkiniais, dviem parkais, puikia gatve, kurioje daugybė restoranų ir kavinių, ir gausybe didesnių bei mažesnių parduotuvių (vietinių skanėstų, organinių maisto produktų ir kt.). Gyvenu čia su vyru ir dviem vaikais, tad butas pilnas atsiminimų ir malonių ateities laukimo momentų. Kai prieš septyniolika metų mes jį pamatėme, iškart įsimylėjome: tiek daug jame erdvės, šviesos ir oro!

Mums beprotiškai pasisekė ir niekada nebuvo minties apie kraustymąsi kitur. Įsikeldami nekeitėme buto suplanavimo, nuostabių medinių grindų, originalių durų, senovinių indaujų, atlikome tik kosmetinį remontą. Bėgant metams baldų kolekcija palengva didėjo – daugiausia dėmesio skyrėme XX a. vidurio dizainerių (tokių kaip Charlesas ir Ray Eamesai, Alvaras Aalto) kūriniams. Interjerą papildė vintažinių dirbinių ir mano mėgstamų „H&M Home“ detalių miksas. Kai ką nors išsirenkame, su tuo daiktu nesiskiriame. Taip atsitiko ir su Arne Jacobseno „Swan“ kėdėmis – jos niekada neatsibosta. 6-ojo dešimtmečio indaujoje laikau staltieses ir senovinius medinius įrankius. Apie savo butą norėčiau pasakyti taip: „Kaip gera rasti namus, kuriuos galima vertinti kaip baltą drobę.“ 

Interjero dekoravimas – Evelinos stichija, o maistą gamina jos vyras. „H&M Home“ vyriausioji dizainerė neslepia: „Kažkada dar galėjau paruošti keletą patiekalų, bet dabar jau negaminu nieko.“

– Toje „baltoje drobėje“ – daug juodų, baltų, pilkų atspalvių. Regis, labai branginate ir vertinate ramybę?

– Vieta, kur ateinu atsipalaiduoti, – svetainė. Tai – buto širdis. Ji atsiveria į valgomąjį ir kuria lengvumo, erdvumo įspūdį. Iš jos sklinda nuostabi šviesa, joje – vienintelis pastate apskritas langas, teikiantis papildomo žavesio. Mano stilius ramus, tačiau nesistengiu visko idealiai organizuoti, suderinti. Patinka namai, kuriuose atsispindi žmonių charakteriai, junti, kad jiems malonu toje erdvėje gyventi. Toks pojūtis atsiranda, kai suvedami draugėn skirtingų tekstūrų užklotai ir pagalvėlės, vintažiniai ir naujoviško dizaino dirbiniai, erdvė dekoruojama širdžiai mielomis detalėmis ir meno kūriniais...

Pagalvėlės ir stambaus rašto užklotai (rankų darbo?) suteikia interjerui žavaus jaukumo. Čia – miegamojo fragmentas.

Man ypač svarbi daiktų išvaizda, todėl net tokius kasdien naudojamus produktus kaip alyvuogių aliejų ar druską renkuosi pagal pakuotės patrauklumą.

Virtuvėje matomose vietose stovi buteliai ir stiklainiai – viskas atrodo gyviau, kai nėra paslėpta. Ir patogu, kai jų prireikia. Man ypač svarbi daiktų išvaizda, todėl net tokius kasdien naudojamus produktus kaip alyvuogių aliejų ar druską renkuosi pagal pakuotės patrauklumą. Šalia medinės, virvele puoštos „H&M Home“ maisto pjaustymo lentelės virtuvėje laikau ir sukurtą italų dizainerio Andreos Burgio. Jis gamina medinius baldus ir virtuvės rakandus iš senos medienos. Tie kūriniai nuostabūs, visi – rankų darbo.

Beje, vertinu daiktus, kurie nėra absoliučiai tobuli. O savo istoriją, savų netobulumų turintys sendaikčiai kaip tik tokie. Dievinu juos! Pavyzdžiui, niekada neblizginu sidabrinių stalo įrankių, nes man patinka, kai jie patamsėja. 

Dar viena Evelinos kompozicija, kurios netikėta detalė – po „H&M Home“ stikliniu gaubtu iš vintažinių spaustuvės raidžių sudėlioti vaikų vardai.

– Valgomojo stalas, steriliai baltas, nustatytas kaktusais, apsuptas šilto ir šalto mačiusių kėdžių, tikrai šauniai atspindi jūsų idėją kurti harmoniją iš labai skirtingų daiktų.  

– Galimybė namuose atsiskleisti ir išreikšti save man teikia begalinį malonumą. Norisi turiningai užimti svečius, tad buvo ypač svarbu sukurti tokią erdvę, kuri būtų įdomi ir kurioje visi jaustųsi laukiami. Valgomojo stalą supa kavinėse stovėjusios kėdės, rastos Stokholmo sendaikčių krautuvėlėse. Jos tikrai turi savo charakterį. O kaktusai – tobuli augalai. Mėgstu jų skirtingas formas, be to, jie namams suteikia vaizdingumo ir natūralumo. Augalų priežiūra nėra mano stiprioji pusė, todėl puiku, kad jiems nereikia daug vandens. Galiu apie juos pamiršti, bet jie gyvena toliau. 

Stiklainis, paveikslas, įvairių formų žvakės... Bet kuris interjero elementas gali tapti Evelinos kompozicijos komponentu.

– Kaip jūsų namuose atsirado Christy Turlington nuotrauka? Kas nors iš Soderbergų – didelis jos gerbėjas?

– Tik įsigijusi Christy Turlington nuotrauką išsiaiškinau, kad jos autorius – garsus mados fotografas Patrickas Demarchelier. Žavios moters atvaizdas – originalus, spausdintas ant tikro fotopopieriaus. Radau jį viename Niujorko sendaikčių turgelyje. Pamenu, pardavėjas tarstelėjo: „Na, tai lyg ir kažkokios žymios manekenės nuotrauka.“ Už puikią fotografiją sumokėjau 20 dolerių. Taigi keliaujant verta apsilankyti sendaikčių turguose...

TAIP PAT SKAITYKITE: 2016 m. „Pirelli“ kalendorius sužavėjo milijonus: Annie Leibovitz pradėjo naują leidinio erą

Valgomasis – gera vieta meno kūriniams, knygoms: šie pripildo ją idėjų ir kūrybiškumo. Pateikdama meno kūrinius eksperimentuoju: dalis jų kabo ant sienų, Christy Turlington atvaizdą ir kai kuriuos kitus pastačiau ant grindų, knygų lentynų. Pastarąsias puošia mano tetos Vesos Kravaevos, gana žymios Bulgarijos menininkės, darbai. Dievinu buvimą ir knygų apsuptyje. Naudoju jas darbui, bet man patinka tiesiog kolekcionuoti.

Bute puikiai pritapo Niujorko sendaikčių turgelyje įsigyta Christy Turlington nuotrauka. Evelina nekabino jos ant sienos – tiesiog pastatė ant grindų prie knygų lentynos.

– Turite daug stiklo dirbinių, kurie taip pat kalti, kad butas atrodo pilnas šviesos. Jie – dar viena jūsų kolekcija?

Visada renkuosi įdomias formas ir vis įsimyliu sendaikčių turgelių radinius. Niekada jų neieškau pati, tai jie randa mane.

– Skaidrūs indai – puiki interjero puošmena, be to, jie tarsi kaupia šviesą... Butelių ir vazų specialiai nekolekcionavau – paprasčiausiai nuolat įsigydavau. Visada renkuosi įdomias formas ir vis įsimyliu sendaikčių turgelių radinius. Niekada jų neieškau pati, tai jie randa mane. O didelę mano meno kolekcijos dalį sudaro labai asmeniški daiktai, tokie kaip tetos ir sūnaus paveikslai. Nuostabu būti apsuptai darbų, kurie įkvepia ir grąžina tiek daug prisiminimų.

Ar kabintumėte chalatus matomoje miegamojo vietoje? „Dievinu senovinius švediškus sienos kabliukus, jie – ypač praktiški. Manau, kad tie kabliukai ir ant jų kabantys chalatai padaro kambarį gyvesnį, labiau apgyventą.“ 

Labai mėgstu iš interjero detalių kurti kompozicijas. Sudedu jas drauge, po kurio laiko sukeičiu vietomis, vienas sustatau į lentynas, jų vietas užima kitos... Pavyzdžiui, juodą derinį surinkau iš meksikietiškos molio kaukolės, stiklo akmens prespapjė, mūsų draugės Carinos Seth Andersson pagaminto butelio, „H&M Home“ indo ir stiklinio gaubto. Po juo laikau iš spaustuvės raidžių sudarytus mūsų vaikų vardus. Kadangi vaikai – brangiausias mano turtas, jų vardus ir saugau ten. Patys vertingiausi – sentimentus ir prisiminimus žadinantys daiktai. Jaučiu jų gyvybę ir charakterį, jie tiesiog neatsiejami nuo mano šeimos.