Švedijos ambasadorė Cecilia Ruthström-Ruin: Karališkas gyvenimas jau seniai neprimena Holivudo filmų
Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin neslepia – princesės Estelle gimimas prieš savaitę Švedijoje tapo didžiuliu įvykiu visiems švedams, tad nieko keista, kad ir Vilniuje esančios ambasados darbuotojai šventė šia proga. Lietuvoje reziduojanti 47-erių ambasadorė pasidalijo įdomiausiomis detalėmis, susijusiomis su Švedijos karališkąja šeima ir gimusios princesės Estelle svarba šaliai.
Princesė Estelle Silvia Ewa Mary – pirmasis Švedijos sosto įpėdinės, princesės Victorios, ir jos sutuoktinio, princo Danielio, vaikas. 34-erių princesės Victorios ir 38-erių jos vyro pirmagimė pasaulį išvydo vasario 23-iąją. Princesė Estelle – pirmoji Švedijos karaliaus Carlo XVI Gustafo ir karalienės Silvios anūkė. Ji tapo antrąja eilėje į Švedijos sostą po savo motinos Victorios.
– Kokios viešos iškilmės naujojo karališkosios šeimos nario gimimo proga rengiamos Švedijoje?
– Švenčiama buvo įvairiai – Stokholme buvo atiduota pagarba iššaunant 42 salves. Žmonės rinkosi į gatves, stebėjo iškilmes. Džiaugsmu švedai dalijosi ne tik sostinėje, bet ir kituose miestuose ar tiesiog stebėjo kariuomenės sveikinimą per televiziją. Kai kurie žmonės šventė spontaniškai – namuose, darbovietėse.
Kitą dieną po mažosios princesės gimimo kone visose konditerijos gaminių parduotuvėse buvo parduodami specialūs „Princesės pyragai“, jie ypatingi, skirti būtent tokioms progoms kaip paveldėtojo gimimas ar krikštynos. Žmonių, įsigijusių tokius pyragus, galima buvo rasti beveik visose darbovietėse.
– Naujojo Švedijos karališkos šeimos nario gimimas švenčiamas šalies ambasadose visame pasaulyje, iš kur kilo ši tradicija?
– Princesės gimimas – tai naujojo sosto paveldėtojo, šalies vadovo atsiradimas. Tai labai svarbu švedams, valstybės valdžiai ir mums, žmonėms, atstovaujantiems savo šaliai. Normalu, kad norime švęsti, juk tai toks džiugus įvykis! Tačiau švenčiamos ir kitos progos – ambasadose buvo paminėtos ir princesės Victorios bei princo Danielio vestuvės. Žinoma, kaip tai daroma, priklauso nuo šalies, kurioje yra ambasada. Per Švedijos karališkąsias vestuves buvau Austrijoje, per televiziją tądien net 8-ias valandas rodė tiesioginę transliaciją iš Švedijos, tad akivaizdu, kad tokie įvykiai domina ne tik švedus, bet ir kitų šalių piliečius.
Žinoma, laukia dar viena svarbi šventė – princesės Estelle krikštynos, kol kas jų data nenumatyta. Kai gimė princesė Victoria, pasiruošimai vyko apie du mėnesius, tačiau jie taip užtruko dėl to, kad ji gimė vidurvasarį, per vasaros atostogų metą. Manau, Estelle krikštynos turėtų įvykti per artimiausią mėnesį. Ji bus pakrikštyta kaip liuteronė. Šiandien princesė Estelle yra vienintelė švedė neturinti teisės pasirinkti religijos, ji gimė priklausydama Švedijos bažnyčiai.
– Kodėl princesei suteiktas būtent Estelle vardas, kaip renkami vardai karališkosios šeimos vaikams?
– Tikrąją priežastį galėtų paaiškinti tik Švedijos sosto įpėdinė princesė Victoria ir jos vyras, nes kūdikiui vardą skiria tėvai. Tačiau tradiciškai vardai vaikams yra renkami iš ankstesnių karališkosios šeimos narių vardų. Šiuo atveju vardas Estelle vardas greičiausiai buvo duotas pagerbiant švedų diplomato Folke‘o Bernadotte‘o žmoną Estelle Bernadotte, kuri šiltai bendravo su princesės Victorios tėvu, Švedijos karaliumi Carlu XVI Gustafu. F.Bernadotte‘as yra puikiai žinoma asmenybė, nes jis išgelbėjo daugybę žmonių iš koncentracijos lagerių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Taip pat jis buvo pirmasis Jungtinių Tautų tarpininkas Palestinos ir Izraelio konflikte. Princesė Victoria taip pat aktyviai domisi tarptautinėmis taikos operacijomis ir derybomis.
Švedijoje daug svarstoma apie mažosios princesės vardo kilmę, bet labiausiai tikėtina būtent Estelle Bernadotte versija. Beje, šis prancūzų kilmės vardas reiškia „žvaigždė“. Mažylė taip pat turi abiejų senelių – Silvios ir Ewos – vardus. Dar iki Estelle gimimo buvo daug spėliojama, koks galėtų būti princesės vardas, tačiau „Estelle“ nebuvo keliamas kaip variantas, tai tik įrodo, kad princesė Victoria ir princas Danielis yra modernūs tėvai ir parinko dukrai vardą pagal savo širdies šaukimą.
– Ar Švedijoje galioja toks pats spaudimas, kaip Didžiojoje Britanijoje, kurioje tikimasi, kad per 100 dienų nuo karališkųjų vestuvių nuotaka pastos?
– Oficialiai ne, tačiau, žinoma, dar prieš princesei gimstant apie būsimą paveldėtoją buvo daug kalbama. Žiniasklaida spėlioti apie nėštumą pradėjo beveik iškart po vestuvių 2010-ųjų birželį, sekė, ką princesė geria – vandenį ar vyną. Galiu tik įsivaizduoti, bet manau, kad ji buvo kaip po padidinamuoju stiklu.
– Kiek princesė Victoria turės „ramybės laiko“ po gimdymo – kai galės nedalyvauti oficialiame šalies gyvenime?
– Toks laikotarpis nėra nustatytas. Princesė Victoria turės nuspręsti pati, kartu su šeima, gydytojais. Princas Danielis yra kreipęsis į Švedijos žiniasklaidą ir paprašęs, kad kurį laiką žurnalistai nedrumstų jo šeimos gyvenimo ir jis su žmona ir mažyle nebūtų sekami.
Šiandien princesė Estelle yra vienintelė švedė, neturinti teisės pasirinkti religijos.
– Kokių dovanų sulaukė princesė Estelle ir princesė Victoria šio įvykio (naujo karališkosios nario gimimo, – aut. past.) proga?
– Dovanų yra tikra daugybė. Dalis jų oficialios – nuo vyriausybės, parlamento, kitų institucijų. Tačiau daug dovanų karališkai šeimai siunčia ir paprasti švedai. Kai kurie jų savo meilę ir pagarbą išreiškia pinigais – specialiai jiems dar per karališkąsias vestuves buvo sukurtas specialus fondas, kurio lėšos bus skirtos labdaros tikslams. Anksčiau, prieš Estelle gimimą, daugybė žmonių visoje šalyje mezgė kūdikių drabužėlius, siuntė asmeniškas smulkmenas, ypač daug jų keliavo iš Ostergotlando, kurio grafiene paskelbta mažoji princesė. Dovanos kuo įvairiausios, esame jų gavę ir Vilniuje, kad perduotume karališkiesiems rūmams. Žmonės dovanoja viską – žaislus, drabužėlius, pasitaiko, kad tokiomis progomis būna sodinami medžiai, nors dar tokio atvejo negirdėjau.
– Jei princesei Victoriai ir princui Danieliui gimtų antras vaikas, sūnus, ar jis galėtų aplenkti mažąją princesę eilėje į sostą?
– Ne, nebent būtų pakeisti įstatymai. 1980-aisiais, praėjus trejiems metams nuo princesės Victorios gimimo, buvo pakeista Švedijos konstitucija – nuo to laiko sostą paveldi vyriausias monarcho vaikas, nepriklausomai nuo jo lyties. Anksčiau Švedijos sostą galėdavo paveldėti tik vyrai.
– Kas padeda princesei Victoriai prižiūrėti mažąją princesę?
– Manau, labiausiai – jos vyras, princas Danielis. Kiek matėme nuotraukų, jie kartu leidžia laiką su dukra. Karališkieji rūmai neišplatino oficialaus pranešimo, tačiau viename žiniasklaidos straipsnių skaičiau, kad jiems pagelbėja auklė. Kita vertus, princesė Victoria gerai žinoma dėl savo sugebėjimų bendrauti su vaikais ir su jais tvarkytis, ji lengvai atranda ryšį su mažaisiais, tad neabejoju, kad ji daug dėmesio skirs princesei Estelle ir pati ją augins.
– Kas numato, kokią mokyklą lankys Estelle ir kokio išsilavinimo sieks?
– Manau, kad spręs jos tėvai, greičiausiai pasitarę su karaliumi. Tačiau sprendžiant iš ankstesnės istorijos, stengiamasi, kad karališkosios šeimos vaikai eitų į paprastas Švedijos mokyklas, augtų normalioje aplinkoje. Taip pat elgiamasi ir Danijoje, Norvegijoje. Žinoma, yra privačių internatinių mokyklų, pavyzdžiui, karalius Carlas XVI Gustafas yra buvęs išsiųstas į vieną jų, tačiau tokios įstaigos skirtos vyresniems vaikams.
– Koks ugdymas suteikiamas karališkosios šeimos vaikui iki mokyklos ir jos metu – pavyzdžiui, ar privalomos užsienio kalbos, pianino ar kito instrumento pamokos?
– Lyginant su tuo, ką veikė princesė Victoria... Kadangi karališkoji šeima turi atstovauti Švedijai, užsienio kalbų žinios yra labai svarbios. Princesė Victoria yra studijavusi JAV, ji mokėsi vokiečių ir prancūzų kalbos, nes dabartinė karališkoji šeima – Bernadotte‘ai – yra kilę iš Prancūzijos. Manau, daug kas priklausys ir nuo pačios Estelle pomėgių. Beveik visi Švedijos karališkosios šeimos nariai yra gana sportiški, mėgsta užsiėmimus gryname ore, slidinėja, buriuoja.
– Kokių pareigų princesė Estelle turės iki pilnametystės? Ar vaikams yra taikomi elgesio, aprangos reikalavimai?
– Oficialių aprangos ar elgesio taisyklių nėra. Dabartiniai karalius ir karalienė stengėsi, kad jų vaikai kuo mažiau šmėžuotų žiniasklaidoje ir galėtų gyventi kuo įprastesnį gyvenimą, turėtų ramią vaikystę. Aišku, yra specialių progų, per kurias visa karališkoji šeima susirenka kartu, jie fotografuojasi šeimos portretams tokioms šventėms kaip Kalėdos, kartu su nuotrauka sveikina šalies žmones. Štai princesės Victorios gimtadienis taip pat yra laikomas vieša švente, jo iškilmes rengti buvo pradėta dar iki jai sulaukiant pilnametystės. Karališkosios šeimos vaikai pamažu, žingsnis po žingsnio iki pilnametystės yra pratinami prie savo statuso ir pareigų.
– Ar princesė Victoria pati maitina naujagimę?
– Klausimas išties įdomus, tokios informacijos man rasti nepavyko, tačiau kalbant bendrai, Švedijoje dauguma motinų pačios maitina vaikus, apie tai daug diskutuojama. Normalu, kai motinos žindo vaikus net ilgiau kaip iki metukų. Pagal naujausią statistiką, savaitės amžiaus naujagimius krūtimi maitina net 97 proc. moterų, tad, galima daryti prielaidą, kad taip elgiasi ir princesė.
– Ar dėl nederamo elgesio Švedijos karališkosios šeimos atstovai gali prarasti titulą, ar yra buvę tokių atvejų?
– Visi pavyzdžiai, kuriuos aš žinau, yra iš praeities, jie susiję su princais, panorusiais vesti moteris iš nekilmingų šeimų. Jie dėl meilės išsižadėdavo titulo. Pastaraisiais metais tokių atvejų nebuvo. Sužadėtinius vis dar turi patvirtinti vyriausybė ir karalius, tačiau taip yra todėl, kad tai numato konstitucija.
– Ačiū už pokalbį.