Šveicarai balsuos dėl finansavimo 2025-ųjų „Eurovizijai“: užkliuvo ir „šventvagiški“ pasirodymai
Bazelio rinkėjai sekmadienį spręs, ar galima išleisti dešimtis milijonų eurų viešųjų lėšų 2025-ųjų „Eurovizijos“ dainų konkursui organizuoti – oponentai šią galimybę vadina viešųjų išteklių švaistymu dėl „šventvagiško“ muzikos renginio.
Jei šiaurinio Šveicarijos kantono gyventojai nuspręs blokuoti beveik 38 mln. eurų sumą, reikalingą šio kasmetinio renginio organizavimui, „Euroviziją“ reiks supaprastinti“, naujienų agentūrai AFP teigė Edis Estermannas 2025-ųjų muzikos renginio komunikacijos galva.
Konkursas, kuris, kaip dabar planuojama, iš viso truks 10 dienų ir apims įvairias veiklas bei renginius Bazelyje, rinkėjams nepritarus „taptų vos didesnio masto televizijos laida“ trunkančia tik vieną vakarą, teigė jis.
„Ir, savaime suprantama, tai sukurtų daug mažiau pridėtinės vertės miestui ir visai Šveicarijai“, – pridūrė E.Estermannas.
Šveicarų dainininko Nemo pergalė šią gegužę Malmėje vykusioje „Eurovizijoje“ suteikė šaliai teisę organizuoti kitų metų konkursą.
Dėl šeimininkavimo renginiui teisės Bazelis rugpjūtį nukonkuravo kitus miestus, tačiau finansiniai poreikiai sukėlė prieštaravimų.
Šveicarų rinkėjai yra pratę tiesiogiai spręsti, kaip leidžiami mokesčių mokėtojų pinigai. Kai kuriuos iš jų sudirgino potenciali Eurovizijos kaina bei garantuotas šurmulys.
Okultizmo baimė
Praeitą mėnesį maža, ultrakonservatyvi krikščionių fundamentalistų Federalinė Šveicarijos demokratinė sąjunga (EDU) surinko pakankamai parašų referendumui inicijuoti. Bus sprendžiama, ar renginiui suteikti beveik 35 mln. Šveicarijos frankų (37,5 mln. eurų) finansavimą, kurį patvirtino regioninė valdžia.
„Pirmas argumentas yra finansinis, – EDU valdybos narys Philippe'as Karoubi aiškino naujienų agentūrai AFP. – Tai yra visiškai neproporcingos viešos išlaidos, tikras švaistymas.“
Europos transliuotojų sąjunga (EBU) – žiniasklaidos grupė, kuriai priklauso „Eurovizija“ – finansuoja šį renginį, tačiau mano, jog, turint omenyje finansinę naudą, kurios sulaukia renginį organizuojantys miestai, jie ir patys turėtų prisidėti, ypač prie apsaugos kaštų padengimo.
Remiantis duomenimis po pastarųjų metų konkursų Malmėje bei Liverpulyje, Bazelis tikisi uždirbti apie 60 mln. Šveicarijos frankų (64,5 mln. eurų), daugiausia iš turizmo.
EBU teigė, jog nuo pat gegužės, kai vyko konkursas, Malmėje apsilankė „didžiulis skaičius tarptautinių lankytojų, kurie mieste dosniai išlaidauja“.
Problema, anot Ph.Karoubio, yra ta, jog būtų naudojamos viešosios lėšos, o finansinę naudą įsisavintų daugiausia privatūs veikėjai, pavyzdžiui, viešbučių savininkai.
Be to, EDU oponuoja finansavimui renginio, kuris, Ph. Karoubi teigimu, tapo „ideologinės provokacijos, aiškiai priešiškos Vakarų krikščioniškoms vertybėms, vektoriumi“.
Jis aršiai kritikavo „šventvagiškus pasirodymus“, o kai kuriuos sakė esant ties „okultizmo“ riba. Šių metų airių atlikėjos Bambie Thug (Bembi Tag) pasirodymą jis sakė laikąs „beveik Juodųjų mišių viešąja forma“.
Pasirinkimai nyksta
Dainų konkursas, tvirtino jis, taip pat tapo „tarptautine platforma reklamuoti ideologijas“. Taip jis pavadino „woke“ – perdėto jautrumo socialiniams, kultūriniams ir rasiniams klausimams – kultūrą bei translyčių teisių gynimą.
EDU taip pat piktinasi, kad šis konkursas, kuris turėtų būti neutralus, ir pats tapo ginčų apie tarptautinius konfliktus arena – pavyzdžiui dėl Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą ar Izraelio karo prieš „Hamas“ teroristinę grupuotę Gazos Ruože.
Ši partija, savo svetainėje skelbianti, jog „be išlygų palaiko Izraelio valstybę, kaip biblinių pranašysčių išpildymą“, taip pat išreiškė šoką dėl „realaus priekabiavimo“, kurį Malmėje patyrė Izraelio muzikantė Eden Golan.
Ph. Karoubi pasmerkė „antiizraelietiškas ir antisemitines demonstracijas“ ir pabrėžė, kad parodytas priešiškumas yra „nepriimtinas ir nesuderinamas su konkurso „Suvienyti muzikos“ dvasia“.
Nors kai kurie EDU įspėjimai gali pasirodyti itin kraštutinių pažiūrų, finansiniai jų argumentai gali susilaukti šveicarų rinkėjų palaikymo – tipiškai šie žmonės mėgsta griežtai prižiūrėti, kaip leidžiami viešieji pinigai.
O jei šiam finansavimui bus nepritarta, vietos manevravimui dėl konkurso, kurio finalas numatytas 2025-ųjų gegužės 17 dieną, liks nedaug.
E.Estermannas kalba apie galimybę tokiu atveju perkelti „Euroviziją“ į kitą miestą, tačiau toks sprendimas turėtų būti „itin atsargiai pasvertas“, nes „pasiruošimas renginiui Bazelyje jau yra gerokai pažengęs“.