Sveikatos patarimai: kaip elgtis, kad gerai jaustųsi smegenys ir kūnas?

Smegenys. Sparčiai besikeičiantis pasaulis nemažai žmonių verčia baimintis, kad nebėra nieko stabilaus, nežinia, kuo tikėti ir pasitikėti. Tai – vienas iš nerimo, sukeliamo negatyvių minčių, šaltinis. Medikai konstatuoja, kad šia nuolatine varginančia emocija besiskundžiančių žmonių skaičius greitai auga. Kalbama ir apie tai, kad nerimą skatina ir neatsiejama mūsų realybės dalis – elektromagnetinė tarša. Jos kaltininkai – mobilieji telefonai, maršrutų parinktuvai, mikrobangų krosnelės bei kiti įrenginiai, be kurių nebeįsivaizduojame savo gyvenimo.

Rekomendacijos. Dažniau praktikuokite tai, kas ramina ir džiugina: aromaterapijos ritualus namie, išvykas į gamtą, meditacijas, malonumą teikiančius pomėgių „seansus“... Skatinkite save kuo trumpiau laikyti mobilųjį telefoną prie galvos, įsigykite laisvų rankų įrangą, venkite šildyti maistą mikrobangų krosnelėje, ribokite laiką prie kompiuterio.

Skalpas. Sausasis šampūnas – nuostabus XXI amžiaus išradimas, tačiau piktnaudžiaujant šiuo produktu galima pakenkti skalpui, nuo kurio būklės labai priklauso plaukų būklė. Per dažnai naudojant sausąjį šampūną, prie šaknų kaupiasi jo likučiai: jie skatina pleiskanas, raudonus spuogelius, niežėjimą.

Rekomendacijos. Naudokite sausąjį šampūną ne dažniau nei dukart per savaitę. Jo ir stilizavimo produktų, suragėjusių ląstelių sankaupas gerai šalina skalpo šveitiklis.

Akys. Apie mėlynąją šviesą greičiausiai girdėjote? Primename, kad ją, be saulės, skleidžia mus supantys daiktai: išmanieji telefonai, plokščiaekraniai televizoriai, kompiuteriai, LED lemputės... Toji šviesa, kai veikia ilgai ir stipriai, gali pakenkti regėjimui, su ja siejamos įvairios ilgainiui išsivystančios akių ligos. Maža to, mėlynąją šviesą žinovai kaltina dėl nemigos, blogos miego kokybės, širdies ir kraujagyslių, virškinimo trakto ligų.

Rekomendacijos. Kai dirbate kompiuteriu, darykite pertraukas. Jų metu verta atlikti akių mankštą: žiūrėti aukštyn, žemyn, į šonus, priėjus prie lango pakaitom žvelgti į toli ir arti esančius objektus. Žinoma, derėtų riboti akių kontakto su šviečiančiais ekranais laiką ir neprošal įsigyti akinius su lęšiais, saugančiais nuo mėlynosios šviesos.

Dantys. Jei valote juos šepetėliu ir pasta, bet nenaudojate tarpdančių šepetėlių, rizikuojate dantų sveikata. Tarpdančiuose kaupiasi maisto likučiai ir bakterinės apnašos, o juos būtina pašalinti.

Rekomendacijos. Tarpdančių siūlas neišvalo taip gerai, kaip šepetėlis. Tarpdančių plotis – kriterijus, pagal kurį reikia rinktis jo dydį. Per mažas blogai išvalys didelius tarpdančius, per didelį jėga spraudžiant į mažus plyšius irgi nieko gero nebus. Jei plyšių tarp dantų plotis skiriasi, patartina įsigyti nevienodo dydžio šepetėlių. Jie padeda išvengti ėduonies, gingivito, periodontito.

Širdis. Ko jau ko, o įtampos mūsų gyvenime netrūksta. Jei patiriate ją ir dar rūkote, nereguliariai ir nesubalansuotai maitinatės, daug sėdite, mažai judate, priežasčių širdžiai susirgti – apstu. Širdies ir kraujagyslių ligos pasireiškia ne iškart ir jų simptomai daug kam atrodo kasdienis dalykas, kurio neverta sureikšminti. Tačiau staigus galvos svaigimas, diskomfortas krūtinėje, širdies permušimai ar skausmas širdies plote po fizinio krūvio gali būti ženklai, kad svarbiausiam jūsų raumeniui reikia pagalbos.

Rekomendacijos. Kasdienis pasivaikščiojimas gryname ore efektyviai stiprina širdį. Žalingi įpročiai, pavyzdžiui, nesaikingas sūraus, riebaus, saldaus maisto vartojimas, taip pat magnio, vitamino B6, omega nesočiųjų riebalų rūgščių, kofermento Q10 trūkumas, bendravimo stoka ir vienatvė, neigiamos emocijos silpnina.

Plaučiai. Ar žinote, kad lėtinė obstrukcinė plaučių liga – antra pagal dažnumą neinfekcinė liga pasaulyje? Kad pernelyg dažnai ji diagnozuojama pavėluotai? Porą trejetą mėnesių besitęsiantis kosulys, kankinantis keliskart per metus, – bene pagrindinis simptomas. Ligą sukelia veiksnių kompleksas, pagrindiniu laikomas rūkymas. Tačiau dulkės, oro teršalai, dažnos kvėpavimo takų infekcijos, valgiaraštis, kuriame mažai augalinio maisto, taip pat gali provokuoti ligą. Dažniausiai užtrunka 20–30 metų, kol ji ima reikštis.

Rekomendacijos. Jei rūkote, ieškokite būdų, kaip atsikratyti žalingo įpročio. Įvertinkite savo kasdienį meniu ir stenkitės, kad jame netrūktų vaisių ir daržovių. Venkite, kiek tai įmanoma, dulkių ir vietų, kur oro tarša didelė.

Skrandis. Statistika tokia: apie 40 proc. Vakarų šalių gyventojų skundžiasi, kad nuolat graužia rėmuo; gastroezofaginio refliukso liga Europoje diagnozuota 50 milijonų žmonių. Klasikinis jos simptomas – deginimas už krūtinkaulio ar duobutėje. Tačiau ligą gali rodyti ir pilvo pūtimas, raugėjimas, rytinis balso užkimimas, gerklės skausmas, lėtinis sausas kosulys, dusulys... Teigiama, kad rėmenį provokuoja stresas, per didelis svoris, persivalgymas, kai kurie maisto produktai ir gėrimai, vaistai, sunkus fizinis darbas... Rėmuo paprastai pasireiškia, kai stemplės raukas per daug atsipalaiduoja arba atsipalaiduoja ne laiku ir rūgštus skrandžio turinys patenka į stemplę.

Rekomendacijos. Skrandį dirgina ir rėmenį skatina aštrus, riebus, mėtomis paskanintas, gliuteno turintis maistas, citrusai, gazuoti gėrimai, alkoholis, tokie rafinuoti produktai kaip majonezas, kečupas, bulvių traškučiai ir pan. Kalti gali būti ir kaip maisto papildas geriamas vitaminas C, vakarienė iki miego likus mažiau nei trims valandoms, įprotis sočiai pavalgius pagulėti, nesureguliuotas darbo ir poilsio režimas. Rėmenį galima malšinti specialiais nereceptiniais vaistais, sodos tirpalu, tačiau nepatartina to daryti nuolat ir ilgai, nes dirbtinai mažinant skrandžio rūgštingumą trikdomas virškinimas. Jo nemažina, bet nuo rėmens saugo jūrų dumblių skaidulų preparatai.

Kepenys. Kai vyksta nieko gera nežadantys kepenų pokyčiai (pavyzdžiui, riebėjimas), nelanko skausmas ar kiti nemalonūs pojūčiai arba jie būna nestiprūs (žmogus, tarkim, gali jausti silpnumą, diskomfortą dešiniame šone, apetito stoką). Tačiau tyrimai rodo, kad žmonių, kurių kepenys suriebėjusios, daugėja. Tai – dažniausia kepenų liga, o tarp priežasčių, kurios gali ją paskatinti, – alkoholio, antidepresantų, vaistų nuo alergijos vartojimas, drastiškas lieknėjimas, badavimas.

Rekomendacijos. Išvardyti kepenims kenkiantys veiksniai – šiuolaikinio gyvenimo būdo sudedamosios dalys. Ar įmanoma negerti alkoholio? Nekamuoti savęs alinančiomis dietomis? Vietoj cheminių vaistų rinktis alternatyvius gydymo būdus? Įmanoma. Tenka pripažinti: kaskart, kai norėdamos būti gražios ar pasilinksminti iš širdies darome ką nors iš „juodojo sąrašo“, kertame šaką, ant kurios sėdime. O štai margainiai, ciberžolės, artišokai kepenims gali padėti, jas pastiprinti.

Žarnynas. Apie žmogaus sveikatą specialistai gali labai daug sužinoti patyrinėję žarnyno mikrobiomą – ten gyvenančių bakterijų visumą, gerųjų ir blogųjų santykį.

Rekomendacijos. Palaikykite subalansuotą žarnyno mikrobiomą valgydamos daugiau rauginto, augalinio, nerafinuoto maisto ir kuo mažiau šlamštmaisčio.

Genitalijos. Lytinių organų pūslelinė – viena labiausiai paplitusių lytiškai perduodamų ligų. Pūslelinę sukelia virusas Herpes simplex. Jį savo organizme turi daugybė žmonių, bet dalis jų nė nežino, kad yra infekuoti, nes virusas gali tūnoti tyliai: sakoma, kad jis miega.

Rekomendacijos. Prezervatyvai gana neblogai saugo nuo pūslelinės, tačiau jais visiškai pasikliauti nereikėtų. Kai pūslelinė pasireiškia – ant lytinių organų atsiranda pūslelių, žaizdelių, svarbu susilaikyti nuo lytinių santykių, kol susidarys ir nukris šašeliai. Verta įsidėmėti, kad virusas gali būti perduotas net tada, kai nėra jokių ligos požymių. O ji paprastai paūmėja, jei patiriamas stresas, nuovargis ir kitos būklės, kurios sekina organizmą, silpnina imunitetą.

Nugara. Jei sveriate dešimt kilogramų daugiau, nei reikia pagal kūno masės indeksą, galbūt jau ne kartą žadėjote sau susiimti ir dėl grožio jų atsikratyti, tačiau nesiseka? O jei motyvuotumėte save ne grožiu, bet geresne savijauta? Šįkart norime atkreipti jūsų dėmesį, kad svoris gali būti kaltas dėl nugaros skausmo. Pertekliniai kilogramai (ypač jei jie susikaupia juosmens srityje) apkrauna nugarą, kelia jai stresą ir sukuria prielaidas skausmui.

Rekomendacijos. Nugarai pagelbėtų net tokia nedidelė permaina kaip svorio sumažėjimas 5–10 proc. Siekiant tikslo verta pradėti nuo smulkių žingsnelių: gerti daugiau žaliosios arbatos (ji skatina medžiagų apykaitą), sumažinti maisto porcijas ir šlamštmaisčio kiekį, valgyti keturis penkis kartus per dieną.

Rankos ir kojos. Šįkart prisiminkime būklę, kuri žiemą ypač nemaloni ir būdinga tiek plaštakoms, tiek pėdoms, – šalimą. Jis būna genetinis arba rodo ligą, susijusią su nervų sistema, skydliauke, kraujotaka. Pasak gydytojų, jei galūnės šąla nuo mažens, nemalonų pojūtį tegalima sumažinti gyvenimo būdo pokyčiais, tinkama mityba ir apranga, tačiau ligą reikia diagnozuoti ir gydyti.

Rekomendacijos. Rankų ir kojų šalimą provokuoja tai, kas blogina kraujotaką, pavyzdžiui, rūkymas, ankšti drabužiai ir avalynė. Ją įmanoma paskatinti mankšta, kontrastinėmis vandens vonelėmis, masažu (išmėginkite trynimą šaldymo kameroje palaikytu rankšluosčiu – toks masažas pėdas ir plaštakas gerai sušildo). Būtina žiemą dengti galvą kepure, nes jei šąla galva, šąla ir galūnės. Maiste neturėtų trūkti vitaminų, baltymų, aštrių prieskonių (su sąlyga, kad tam neprieštarauja skrandis).