Sveiki pusryčiai – mada ir gyvenimo būdas?

Specialistai pabrėžia, kad pusryčiauti svarbu vien dėl to, kad atsikėlus po ilgesnio laiko miego maisto medžiagų kiekis mūsų kraujyje būna per žemas. Jei norime aktyviai pradėti naują darbo dieną, ryte turėtume sočiai ir sveikai pavalgyti – taip mūsų kūnas gaus reikiamą kiekį energijos.

Pusryčiai duoda toną visai dienai

„Specialistų nuomonė tokia, kad nereikėtų išskirti vieno svarbiausio valgymo“, – sako Lina Viniarskaitė, valgymo įpročių koregavimo centro valgymas.lt gydytoja dietologė.

Vis dėlto, gydytojos nuomone, pusryčiai yra svarbiausias valgymas visoje dienoje, nes būtent pusryčiai lemia tai, kaip valgysime visą likusią dieną.

„Juk jei nevalgome pusryčių, tai mūsų valgymas tiesiog pasistumia dienoje – vadinasi, valgysime vakarop, – teigia gydytoja. – O vakare suvalgyto maisto energija nebus išeikvota, ji bus kaupiama.”

Pusryčiavimas – sveikos gyvensenos kulto dalis

Gydytoja dietologė pasakoja, kad anksčiau, prieš kokius 5–6 metus, pusryčių nevalgymo problema Lietuvoje buvo dar didesnė nei šiandien.

„Anksčiau dažnai būdavo sakoma, kad „pradedu sveikai gyventi, tad nebegeriu kavos arba nevalgau bulvių arba duonos”, – patirtimi dalijasi L. Viniarskaitė. – O štai dabar sako – „pradedu sveikai gyventi, tai pradedu pusryčiauti, valgyti daugiau vaisių ir daržovių bei gerti daugiau vandens.”

Visa tai, pasak pašnekovės, rodo, jog žmonės pradeda suprasti pusryčių naudą.

Vaisiai – užkandis, daržovės – visada

Visuose vaisiuose yra nemažai cukraus (fruktozės, gliukozės), todėl specialistai žmonėms, kurie stebi savo svorį ar serga nutukimu, vaisių kiekį, ypač labai cukringus vaisius, rekomenduoja valgyti  pirmoje dienos pusėje.

Visuose vaisiuose yra nemažai cukraus (fruktozės, gliukozės), todėl specialistai žmonėms, kurie stebi savo svorį ar serga nutukimu, vaisių kiekį, ypač labai cukringus vaisius, rekomenduoja valgyti  pirmoje dienos pusėje.

„Jei žmogus yra sveikas, jo kūno svoris yra normos ribose, vaisių žmogus gali valgyti ir vakare“, – pasakoja gydytoja dietologė, tačiau pabrėžia, kad be cukraus, vaisiuose yra gausu kitų žmogui ypač naudingų medžiagų, tad susikoncentruoti vien į cukraus faktą – nevalia.

Pašnekovė sako, kad šviežias daržoves rekomenduojama valgyti absoliučiai su kiekvienu valgymu, tuo tarpu vaisiai puikiai tinka pusryčiams ir kaip užkandis tarp valgymų.

„Be to, rekomenduoju vaisius valgyti ne tik kaip užkandį, bet ypač kaip riebaus deserto pakaitalą“, – pabrėžia specialistė.

Mada, kuri „užkabina“

Populiarėjančių pusryčių faktą Lietuvoje patvirtina ir kavinės „Uffcafe“ Vilniuje vyriausiasis barista Kristoforas Jankauskas.

„Pastebėjome, kad pusryčiauti tampa ne tik madinga, tai tampa ir savotišku gyvenimo būdu“, – pasakoja pusryčius ruošiančioje kavinėje dirbantis K. Jankauskas.

Jo teigimu, kartais žmogus pradeda sveikai maitintis galbūt ir dėl kilusios mados, bet vėliau, kai pats pajunta sveiko maitinimosi rezultatus,  entuziastingai keičia savo mitybos įpročius.

„Pusryčiams ruošiame ekologiškus javainių dribsnius su natūraliu jogurtu, juos pagardiname braškėmis, avietėmis, šilauogėmis ir europietiškais bananais“, – apie jaunimo įpročius pasakoja sveikus pusryčius ruošiančios.

K. Jankauskas pasakoja, kad lietuviai labiausiai mėgsta tradicinius vaisius – obuolius, bananus ir kriaušes. Kavinėje maistui ruošti naudojami tiktai Europos sąjungoje užauginti vaisiai, kuriuos renkasi ne tik dėl aukštų ES vaisių auginimo standartų, bet ir dėl skonio kokybės.

Vaisiai ir daržovės – kasdien

Tikimasi, kad ateityje lietuviai vaisių ir daržovių pradės vartoti dar daugiau. Nepamiršti jų įtraukti į savo meniu skatina ir pasaulyje jau ne vieną dešimtmetį vykstanti kampanija „Penki per dieną“, kuri neseniai pradėta ir Lietuvoje.

Kampanijos tikslas – paskatinti mūsų šalies gyventojus gyventi sveikai ir suvalgyti per dieną bent penkis Europos sąjungoj užaugintus vaisius ar daržoves. Būtent tiek jų suvalgyti rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Kampanija „Penki per dieną“ yra pagrindinė programos „Europos Sąjungos kilmės vaisių ir daržovių žinomumo didinimas Lietuvoje“ priemonė.