Šventinę „Studio Toma“ kolekciją pristato G. Martirosianaitė ir jos keturkojė
Neseniai pristačiusi šaltojo sezono suknelių kolekciją, ženklo „Studio Toma“ kūrėja Toma Jankauskaitė turi puikių naujienų toms, kurios suka galvą, ką vilkėti kalėdiniu laikotarpiu. Jau nuo šios, pirmosios žiemos sezono dienos, dizainerės kūrybos gerbėjos kviečiamos rinktis sukneles iš naujos, šventinės mini kolekcijos.
Joje – šešių skirtingų modelių juodos spalvos suknelės, kuriose dera prabangos įspūdį kuriančios medžiagos ir akcentai: aksomas, žakardas, žvilgantys žvyneliai, kutai.
„Kolekcijos suknelės – mano mylimiausių siluetų, siūtos iš puošnių audinių. Neatsitiktinai rinkausi vien juodą spalvą, kuriančią elegancijos, minimalistinės prabangos įspūdį. Kad juoda nebūtų nuobodi, ieškojau skirtingų faktūrų audinių, puošiau modelius sau artimo bohemiško stiliaus detalėmis“, – pasakoja dizainerė.
Šventinėje fotosesijoje pozavo televizijos ir radijo laidų vedėja, modelis Gabrielė Martirosianaitė. „Ji – viena geriausių draugių ir mūzų, ištikima mano kūrybos gerbėja. Gabrielė viena pirmųjų pamato naujus modelius, juos mielai išbando“, – pasakoja dizainerė.
Nuotraukose, kurias įamžino fotografė Greta Gedminaitė, pozavo ir Gabrielės augintinė, 4 mėnesių australų aviganė Nida. Ši patirtis keturkojei – ne tik nauja, bet ir beprotiškai linksma. Kol vizažistė Alina Silivanova grimavo modelį, o dizainerės asistentė Krista Sabaitytė dėliojo paskutinius dekoracijų elementus, mažoji Nida tiek dūko ir viską aplink graužė, kad atėjus metui fotografuotis iš nuovargio užmigo. „Fotosesijoje netrūko juoko. Kaip per tikras Kalėdas“, – prisimena T. Jankauskaitė.
Kūrėja sako, kad Kalėdos jai – itin svarbios: „Tai didžiausia metų šventė, suburianti visą šeimą ir draugus. Kasmet atsakingai apgalvoju, su meile renku dovanas, kurias įteikti mėgstu net labiau nei gauti. Be galo malonu stebėti artimųjų reakcijas.“
Dizainerė prisipažįsta, kad savo pačios šventine apranga ne visada suspėja pasirūpinti: „Prieššventinis laikotarpis mūsų studijoje – tikras darbymetis. Žinoma, neliūdžiu – juk kuriu sukneles, tad visada kažką tinkamo randu čia pat, darbo erdvėse. O būna ir taip, kad paskutinę minutę traukiu savo siuvimo mašiną ir kažką gražaus pasisiuvu ar rekonstruoju.“