Šviesaus atminimo aktorės Daivos Rudokaitės dukra Akvilė Žirgulytė: „Iki šiol jaučiu mamą šalia“

Aktorė Akvilė ŽIRGULYTĖ (27) neabejotinai yra vienas gražiausių veidų šiandieniniuose ekranuose. „Aistrą aktorystei turbūt labiausiai paveldėjau iš mamos“, – liūdnai šypsosi ji. Mama aktorė Daiva Rudokaitė, prieš pusę metų palikusi šį pasaulį, tebėra gyva dukters mintyse ir prisiminimuose.

Akvilė Žirgulytė / Robert Mishka nuotrauka
Akvilė Žirgulytė / Robert Mishka nuotrauka
Grytė Liandzbergienė
Šaltinis: Žmonės
A
A

„Žmonės sako, kad tiesiog akyse suaugau. Dar prieš metus buvau vėjavaikė, o dabar gerokai surimtėjau, giluma man tapo svarbesnė nei paviršius. Filmavimo aikštelėje kolegos stebisi: „Atrodo, tavyje liko dalis mamos...“ Pati jaučiu, kad kai kurios mano manieros jau tampa kaip mamos, – prisipažįsta Akvilė. – Gal ji tai paliko man prieš išeidama.“

Akvilė Žirgulytė
Akvilė Žirgulytė / Robert Mishka nuotrauka

Tave dabar nuolat galima matyti Lietuvos ekranuose – tiek televizijos, tiek kino. Jauti karjeros pakilimą?

Tikrai negaliu skųstis: darbų gausa labai džiaugiuosi ir kas vakarą už tai dėkoju. Bet baimės dėl rytojaus visada yra. Mama kadaise pasakojo, kaip jauna aktorė jos paklausė: „O jūs irgi niekada nesate tikra dėl ateities? Irgi taip jaudinatės dėl to, gausite vaidmenį ar ne?“ Mama ėmė juoktis: „Juk visas aktoriaus gyvenimas toks.“ Žinojau, koks aktorės darbas: mes vis laukiame, kada kas nors įdės į delniuką kokį vaidmenį. Tai specialybė, kurioje niekas nepriklauso nuo manęs, o taip norėtųsi, kad galėčiau daugiau sprendimų priimti pati...

Bendraamžiai kituose darbuose jau kyla karjeros laiptais, o čia nelabai yra kur kilti: tiesiog visada lauki. Bet dabar tikrai sulaukiu: vasarą filmavausi „Moterys meluoja geriau“, neseniai užbaigėme antrą serialo „Meilužės“ dalį, dabar filmuojame naują serialą. Jo scenarijus labai įdomus – ir ten gavau pagrindinį vaidmenį. Šiuo metu pasirodo puikus filmas „Laikinai jūsų“, jame irgi vaidinau. Kartais vedu renginius: planuoju juos vesti kartu su tėčiu Ridu Žirguliu, tikiuosi, pavyks dar tvirčiau įžengti į tą rinką. Žinoma, būna, pavargstu, po ilgos pamainos net kalbėtis su žmonėmis nebeturiu jėgų, bet įsikraunu tiek gerų emocijų, kad pasijuntu laiminga.