Nėra žmogaus, kuris norėtų būti nesveikas, turėti fizinių ar psichinių problemų. Būtų tiesiog nuostabu, jei niekas nesirgtų ir nesinervintų. Bet ar pasaulis taptų gražesnis? Vargiai. Nes civilizacija (juolab kultūra) vangiai trypčiotų vietoje, jei ne genijai: keistuoliai, vizionieriai ar bepročiai, išties kalbėję su dievais.
Norvegų ekspresionizmo pradininkas ir tautos pasididžiavimas **Edvardas Munchas** (1863–1944) buvo nesveikas. „Ligos, beprotybė, mirtis – trys juodi angelai, aplankę mane prie lopšio ir lydėję visą gyvenimą.“ Panašių minčių jo dienoraštyje – daug: tapytojas dažnai gailėjo savęs.
Pagailėtume jo ir mes. Bet jei Munchas būtų draugavęs su baltais angelais, dailės istorijoje žiojėtų plyšys, jai trūktų „Klyksmo“ ir kitų jo paveikslų. Beje, ikoninio „Klyksmo“ buvo keturios versijos, ir visas bandyta pavogti (kartais – sėkmingai), o vienintelis žmogus, legaliai įsigijęs originalą, „Sotheby’s“ aukcione už jį sumokėjo 120 milijonų JAV dolerių.