„Synaesthesio“ metų pabaigos renginyje – nebylus muzikinis filmas ir eksperimento pristatymas

„Synaesthesis“ atliks gerai pažįstamą ir jau pamiltą Dominyko Digimo ir Kristijono Dirsės nebylų muzikinį filmą „Why Does This Appear?“, o taip pat ners į visiškai naują eksperimentą, pavadinimu „White Keys, Black Keys, Inside Out“.

Ansambliui „Synaesthesis“ šie metai buvo nepaprastai intensyvūs – praėjusių metų apdovanojimų lietų sekė pirmosios vinilinės plokštelės leidyba, debiutas festivalyje „Midsummer Vilnius“, lietuvių kompozitorių muzikos pristatymai tarptautinėse scenose, nominacija LRT Metų apdovanojimų „Metų kultūros reiškinio“ kategorijoje, daug kitų sėkmingų projektų. Visa tai lydėjo šiuolaikinės muzikos lauko atsivėrimas, vis platesnį žiūrovų ratą intriguojantis leistis į šiuolaikinės muzikos eksperimentų pažinimą.

Metų pabaigoje ansamblis susitinka su savo artimiausiais bičiuliais tam, kad su publika pasidalintų vienu mylimiausių savo projektų, o taip pat pristatytų visiškai naujas idėjas. Nuo 18 val. bus rodomas Dominyko Digimo ir Kristijono Dirsės nebylus muzikinis filmas „Why Does This Appear?“, kuriame analizuojama žmogaus atminties tema. Tai audiovizualinė kelionė, balansuojanti tarp dokumentikos ir siurrealistinių siluetų.

„Idėjos išeities taškas buvo labai paprastas, tačiau nelengvai įgyvendinamas tikslas – sukurti muzikinį filmą, kuriame vaizdas ir muzika atliktų lygiaverčius vaidmenis ir vienas kitą papildydami atpasakotų personažų atsiminimus. Filmo kūrimo procesas tarsi apvertė įprastinę klasikinės kino produkcijos eigą: muzika buvo rašoma ne jau nufilmuotoms scenoms, o atvikščiai – filmavimas vyko pagal jau įrašytos muzikos garsus. Scenarijaus pagrindu tapo septynių žmonių atsiminimai, paversti nebylaus kino scenomis“, – pasakoja nebylaus muzikinio filmo režisierius Kristijonas Dirsė.

„Labai džiaugiuosi, kad šią idėją – atskleisti mūsų prisiminimų, praeities įvaizdžių nepastovumą ir nuolatinę kaitą, teko realizuoti su šia ilgalaikių kūrybinių ir gyvenimo draugų ir kolegų grupe. Pamenu, kad po pirmų idėjos aptarimų būdavo net sunku atsistoti nuo idėjų generavimo proceso. Mums abiem su Kristijonu nesvetimos nostalgijos, melancholijos, prisiminimų temos, manau, atrado vietą ir muziką atlikusių bei vaidmenis filme sukūrusių ansamblio „Synaesthesis“ narių širdyse. „Why does this appear?“– man brangus kūrinys, kuriame neabejotinai kiekvienas atpažins save“, – sako kompozitorius Dominykas Digimas.

Savo ruožtu, antroje renginio dalyje, nuo 20 val. visiškai naują projektą „White Keys, Black Keys, Inside Out“ pristatys pianistė Marta Finkelštein ir kompozitorė Agnė Matulevičiūtė. Muzikuodamos kartu, menininkės permąsto ir išplečia fortepijono rečitalio formatą, žvelgdamos į instrumentą tarpdiscipliniškai, kaip į objektą ar net scenografijos elementą.

„Su Marta įgyvendiname nebe pirmą projektą, bet dažniausiai kartu dalyvaujame konceptualiuose komandiniuose eksperimentuose. O šįkart labai džiaugiamės galėdamos dviese susikoncentruoti tik į garsą, į muziką. Ieškome bendrų vardiklių tarp skirtingų klavišinių instrumentų ir jungiame juos į vieną patirtį. Esame įkvėptos tokių muzikos kūrėjų ir atlikėjų kaip Nilsas Frahmas, Chilly Gonzalesas ir Nicolas Jaaras, tad jei jums patinka tokio tipo skambesiai, kviečiame paklausyti ir mūsų dueto“, – sako kompozitorė Agnė Matulevičiūtė.

„Man gruodžio 4 d. yra apie tai, kas yra „Synaesthesis“ kiekvienam su juo dirbančiam – tai atvira žaidimų aikštelė, kur galima išsibandyti įvairaus formato eksperimentus, savo atlikėjiškas ar kūrybines idėjas. Man, kaip pianistei, koncerto dalis, kurią ruošiame su Agne, atrodo tarsi visiškas „iškritimas iš formato“. Vidinis kritikas stipriai niurzga, bet pasiruošimo procesas jau dabar privertė visiškai kitaip pamatyti ir išgirsti aplinką, reaguoti į savo instrumentą ir suvokti jo galimybes“, – pasakoja ansamblio „Synaesthesis“ vadovė, pianistė Marta Finkelštein.

Vilniaus miesto šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ metų pabaigos koncertas „double | WDTA x WKBKIO“ – gruodžio 4 d., šeštadienį, 18 val., „Menų spaustuvėje“. Bilietus platina „Tiketa“.