Tabernasas – vienintelė dykuma Europoje

Tyliai švilpauja Ennio Morricone muzika, miesto varpas skelbia karščiu alsuojantį vidurdienį, iš po tamsios dulkėtos skrybėlės žvelgia siaurios, įtarios ir žvitrios akys, cigaras lūpų kampe ir mitrūs pirštais ties ginklu išduoda Clintą Eastwoodą ir Sergio Leone‘ę. Pakvimpa vesternais, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, indėnais ir aukso karštine, tačiau šie „Laukiniai Vakarai“ iš tiesų ne taip jau toli – Pietų Ispanijoje, Almerijos provincijoje, kur kelis šimtus kvadratinių kilometrų driekiasi Tabernaso dykuma  (isp. k. Desierto de Tabernas). Būtent čia nuo XX amžiaus vidurio iki šių dienų gimsta šimtai nuotykių, susišaudymų ir įtampos, šimtai vesterno stiliaus filmų. Tačiau apie viską iš pradžių...

Nuo kaktusų iki kregždžių

Išsiruošus į kelionę po, rodos, nė gyvos dvasios neturinčią žemę, pirmiausia į akis krinta išsirangiusios išdžiūvusios upių vagos ir besidriekiančios keistų formų uolos. Sakoma, kad Tabernaso dykuma suteikia progą pasidžiaugti pačiais netikėčiausiais geologiniais dariniais, susiformavusiais iš regiono besitraukiant jūros vandenims ir virtusiais dykuma. Vieni iš tokių – vadinamieji vamzdynai (arba šveicariško sūrio efektas), ilgi ertmių koridoriai, išplauti požeminių vandenų ir lietaus dar prieš tūkstančius metų.

Ir nors iš pirmo žvilgsnio dykuma atrodo visiškai tuščia ir pamiršta, gyvybės joje tebėra. Visų pirma tai augalai, per ilgus amžius prisitaikę prie visai nedraugiško klimato, įpratę džiaugtis lietumi vidutiniškai keturias dienas per metus. Čia aptinkama levandų, vanile kvepiančių linažolių, esparto žolių kuokštų, druskių, nendrių, pavasarį baltais ar raudonais žiedais apsilipančių oleandrų ir spygliuotųjų eglūnų.

Prašalaičius iš po menkų augalėlių, kupstų, smėlio gruntų ir nuo uolų akylai stebi daug mažų akučių. Svarbu neužminti ant menkame pavėnyje besislepiančių gyvačių, driežų ir varliagyvių. Be jų, gausu ir kailiniuotųjų: baikščių pelyčių, retųjų Alžyro ežiukų, kiškių, ilgauodegių miegapelių ir visiems jiems siaubą keliančių smulkiųjų mėsėdžių. Padėtį dykumoje iš aukštai kontroliuoja gausus būrys sparnuočių. Po žydrynę nardo strazdai, žvirbliai, kregždės, ryškiai geltoni kikiliai, volungės ir pelėsakaliai.

Tabernoso kelias

Pasiryžusiems akis į akis susidurti su dykuma skirtas Tabernaso kelias (isp. k. Sendero Rambla de Tabernos), besidriekiantis 8 kilometrus palei išdžiūvusios upės vagą, pavasarį pasipuošiančią margaspalviais žiedais. Dykumos peizažas pakeri – nuožulnias smėlėtas kalvas keičia stačios į viršų šaunančios uolos ir keistos akmeninės skulptūros, kur ne kur pasitaiko drėkinimo kanalų, priklausiusių dabar jau apleistoms fermoms, menka augmenija tolumoje ir virš galvos kartkartėmis ratus sukantys paukščiai. Pakeliui akis patraukia studijos „Fort Bravo/Texas Hollywood“ ir pramogų parko medinė siena su stebėjimo bokšteliais.

Kartą Laukiniuose Vakaruose...

Štai pagaliau vietos, kuriose gimė plėšikai, kaubojai ir Clinto Eastwoodo įkūnyti vieniši atsiskyrėliai herojai, – tai viduryje Tabernaso dykumos pasislėpusi kino studija „Mini Hollywood“. Čia italų kino ir spaghetti vesternų genijus Sergio Leone sukūrė garsiąją, legenda virtusią dolerių trilogiją „Dėl saujos dolerių“, „Keliais doleriais daugiau“, „Geras, blogas ir bjaurus“, čia gimė ir nepakartojamas „Kartą Laukiniuose Vakaruose“, kuriame vaidino Henris Fonda, Charlis Bronsonas ir 7-ojo dešimtmečio Italijos grožio simbolis Claudia Cardinale.

Keli kilometrai toliau „Texas Hollywood“ studija. Ir sunku patikėti, kad čia ne Laukiniai Vakarai, ne Kalifornija ir ne Teksasas – smėlio pustomas stovi tipiškas XIX amžiaus Šiaurės Amerikos miestelis mediniais pastatų fasadais ir nesupainiojamais Vakarų simboliais: salūnu, kalėjimu, banku, arklidėmis ir mažutėmis krautuvėlėmis. Šalimais meksikietiškas mietelis: pagrindinė aikštė, nedidukė bažnyčia, mero namas, užeiga ir miestiečių būstai. Žinoma, kaipgi be indėniškų tipi palapinių kaimelio ir medinėmis sienomis apjuosto forto.

Ką čia veikti turistams? Iki kino studijų galima ateiti Tabernaso keliu ir įkvėpti dykumos dvasios, kartkartėmis čia vyksta filmavimo darbai, taigi galima stebėti visą kūrybinį procesą. Be to, gausu pramogų, kurias siūlo „Oasys“ pramogų parkas. Pirmiausia tai parodomieji šou Laukinių Vakarų mietelyje: skambant Ennio Morricone muzikai, susitinka keli banditėliai, įvyksta susišaudymas, išdygsta šaunusis šerifas ir taika vėl įsivyrauja smėlėtose gatvėse. Po laukinių nuotykių norintiems palepinti skrandį Arizonos restoranas bus tikrai puiki vieta.

Norintieji iš arčiau susipažinti su kino istorija gali aplankyti Kino muziejų. Jame keliaujama laiku ir eksponuojami įvairūs kinematografijos objektai: kameros, projektoriai, kaleidoskopai, garso įrašymo įrenginiai, taip pat Tabernaso dykumoje sukurtų filmų plakatų kolekcija.

Ką dar aplankyti

Užklydus į tokį nuošalų Ispanijos, taip pat ir Europos kampelį, puiki proga pamatyti XIV amžiaus Tabernaso pilies griuvėsius, ramiai stūksančius ant aukštos kalvos. Nepabūgusieji karščio ir įkalnės kaip apdovanojimą gauna į nuo karščio raibuliuojančius tolius atsiveriančią kalnuotos dykumos panoramą.

Keliaujantieji Almerijos regione neturėtų pamiršti Siera Nevada kalnų su keliomis daugiau nei 3,5 km į aukštį šaunančiomis viršūnėmis ir Granados, kur stovi nepakartojamas ispanų-arabų architektūros šedevras Alhambos rūmai.

Tekstas D. Smagurauskaitės